Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Žodis „malūno“ Vosiliukų tvenkinio pavadinime liko ne šiaip kaip senas vietovardis. Prie Moluvenės užtvankos čia veikė vandens malūnas, o pats tvenkinys datuojamas tarpukario pradžia. Malūnų paveldo duomenyse Vosiliukų malūnas apibūdinamas kaip medinis, vagos tipo - vanduo prie jo buvo naudojamas tiesiog pačioje upelio tėkmėje. Užtvanka pakeitė Moluvenę ilgam: aukščiau jos siauras upelis virto pailgu tvenkiniu, išlikusiu iki šiol.
Tvenkinio forma gana aiškiai seka senąją Moluvenės kryptį. Vanduo ištįsęs siauresniu slėniu, o krantai daug kur kyla aukščiau nei prie nedidelių lygumų tvenkinių. Pietinėje pusėje prie pat vandens prieina Panerių miškas. Priešingose pakrantėse vaizdas kitoks - čia į tvenkinio aplinką įsiterpia Vosiliukų sodų kvartalai, gatvės ir gyvenamieji sklypai. Dėl to miško krantas ir užstatyta kaimo pusė yra gana ryškiai atskirtos.
Šiandien Vosiliukai gerokai skiriasi nuo mažo kaimo, kuriame atsirado malūno tvenkinys. Aplink vandens telkinį išsiplėtė sodų bendrijų teritorijos, susiformavo tankesnis gatvių tinklas. Tvenkinys atsidūrė tarp Panerių miško ir šios gyvenamosios aplinkos. Senasis malūnas buvo susijęs su tekančio vandens naudojimu darbui, o dabar tos pačios pakrantės daug labiau priklauso gyvenamajai bei poilsio aplinkai.
Malūno vardas vietoje vis dėlto neišnyko. Prie rytinio tvenkinio galo, ties užtvanka, ir dabar žinoma „Stirnių malūno“ vieta. Netoliese išlikęs ir Vosiliukų malūno vardu vadinamas vietos orientyras. Dabartinė paskirtis jau kita, tačiau pats pavadinimas tebelaiko ryšį su laikotarpiu, kai svarbiausias šios vietos statinys buvo vandens malūnas.
Moluvenė tvenkinyje nesibaigia. Ištekėjusi pro užtvanką ji vėl tampa nedideliu tekančiu upeliu ir netrukus pasiekia Nerį. Dėl tokios padėties Vosiliukų tvenkinys yra vienoje iš paskutinių Moluvenės atkarpų prieš jos žiotis. Aukščiau užtvankos vanduo sukauptas sename upelio slėnyje, o žemiau vėl grįžta į siauresnę vagą. Šis skirtumas ypač aiškus ties pačia buvusio malūno vieta.
Netoliese yra ir mažas Vosiliukų ežeras, tačiau su malūno tvenkiniu jo painioti nereikėtų. Tvenkinys yra patvenktos Moluvenės dalis ir turi savo atskirą kilmės istoriją. Būtent upelis, užtvanka ir malūnas paaiškina tiek jo pailgą formą, tiek iki šiol išlikusį vardą.
Per laiką aplink tvenkinį atsirado sodai, gyvenamieji namai ir nauji vietos orientyrai, o pietinėje pusėje liko Panerių miško pakrantė. Tačiau rytiniame gale vanduo vis dar susiaurėja ties ta pačia vieta, kur buvo sutelkta Moluvenės srovė malūnui. Už užtvankos upelis vėl leidžiasi Neries link.