Kur gyvena ir laikosi
Baltijos jūros priekrantė, Kuršių marios, upių žiotys, uostai ir gėli vandenys. Mėgsta akmenuotą, kriauklėtą ar smėlingą dugną ir priedangas.
Riedulynai, molai, uostų konstrukcijos, rifų plyšiai, akmenų ir kriauklių sankaupos, upių žiotys. Vietose su kietu dugnu gali susitelkti labai gausiai.
Sezonas ir aktyvumas
Neršto sezonas ilgas - jis gali tęstis nuo pavasario iki ankstyvo rudens. Patelės gali neršti pakartotinai, todėl šiltuoju sezonu populiacija greitai pasipildo jaunikliais.
Dugninė, gana teritorinė žuvis. Pilvinių pelekų diskas padeda laikytis ant akmenų ir kitų paviršių. Gerai toleruoja platų temperatūros ir druskingumo diapazoną.
Kaip atpažinti
Stambi galva, dvi nugaros pelekų dalys ir į siurbiamąjį diską suaugę pilviniai pelekai. Pirmajame nugaros peleke dažnai matoma ryški tamsi dėmė. Kūno spalva pilkai, rusvai ar gelsvai marga; neršto metu patinai gali labai patamsėti.
Kuo minta
Įvairūs dugno bestuburiai ir smulkios žuvys; daugelyje populiacijų ypač svarbūs dvigeldžiai moliuskai. Taip pat ėda vėžiagyvius, kirmėles ir kitą zoobentosą.
Ant ko kimba
Sliekai, krevetės ar jų gabalėliai, moliuskų mėsa, žuvies gabalėlis ir kiti gyvūniniai dugniniai masalai. Pajūryje dažnai kimba labai ryžtingai, todėl gali trukdyti gaudant kitas rūšis.
Kada geriausiai kimba?
Šiltuoju metų laiku dažnai aktyvus sekliau prie akmenų ir konstrukcijų. Pajūryje kibimas priklauso nuo bangavimo, vandens temperatūros ir konkrečios vietos.
Žvejybos būdai
Dugninė žvejyba nuo kranto, molų ar kitų teisėtai prieinamų vietų, mažesni kabliukai su gyvūniniu masalu. Invazinės rūšies atveju svarbu laikytis taisyklių dėl sugauto laimikio tvarkymo.
Nerštas
Lipnius ikrus deda ant akmenų, kriauklių, augalų ir kitų kietų paviršių. Patinas saugo dėtį iki išsiritimo. Neršto metu patinai tampa beveik juodi.
Dydis
Registruotas šios rūšies ilgis gali siekti maždaug 35 cm, tačiau Lietuvos priekrantėje dažniausiai sugaunami gerokai mažesni individai.
Apsauga ir retumas
Lietuvoje tai introdukuota invazinė rūšis. Aplinkos ministerija yra aprašiusi jos poveikį Baltijos rifų bendrijoms ir didelį paplitimą Lietuvos priekrantėje.
Svarbios taisyklės
Invazinių rūšių platinimas ir paleidimas į naujus telkinius gali būti draudžiamas. Sugavus juodažiotį grundalą reikia vadovautis naujausia oficialia invazinių rūšių ir mėgėjiškos žvejybos tvarka.