Kur gyvena ir laikosi
Šaltos, skaidrios, gerai deguonimi prisotintos upės, upeliai ir kai kurie šaltavandeniai ežerai.
Rėvos, akmenų užuovėjos, įkritę medžiai, pakrančių šaknys, gilesnės srovės kišenės ir intakų zonos.
Biologinis sezoniškumas
Pavasarį atsigauna po žiemos, vasarą ieško vėsesnių ruožų, rudenį ruošiasi nerštui. Šiluminis stresas vasarą gali riboti aktyvumą.
Teritorinė, atsargi ir priedangas mėgstanti žuvis. Stambesni egzemplioriai dažnai užima geriausias slėptuves.
Kaip atpažinti
Kūnas rusvai auksinis ar alyvinis, šonuose gausu juodų ir rausvų taškų, dažnai su šviesesniais apvadais. Forma grakšti, lašišinė.
Kuo minta
Vabzdžių lervos, vabzdžiai nuo paviršiaus, smulkūs vėžiagyviai, mailius ir kitas gyvūninis maistas.
Nerštas
Neršia rudenį ar žiemos pradžioje žvirgždėtose vietose. Patelė įrengia lizdą, o ikrams reikia švaraus deguonimi pratekančio grunto.
Dydis
Dažniausiai mažesnis už jūroje augusį šlakį, tačiau geromis sąlygomis gali užaugti stambus. Dydį lemia buveinės kokybė ir maisto bazė.
Apsauga ir retumas
Vietinė rūšis, jautri taršai, buveinių degradacijai ir vandens temperatūros kilimui. Jai būtina išlaikyti natūralias šaltavandenes upes.
Svarbios taisyklės
Marguosius upėtakius draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais. Taip pat taikomas sezoninis gaudymo draudimas ir gali būti taikomi dydžio, laimikio, paleidimo ar konkrečių vandens telkinių bei ruožų reikalavimai, todėl prieš žvejybą būtina tikrinti aktualias oficialias taisykles.
