Žuvis

Margasis upėtakis

Salmo trutta fario

VietinėGėlavandenė

Margasis upėtakis - gėlavandenė rusvojo upėtakio forma, gyvenanti šaltose, skaidriose ir deguonies turtingose upėse bei upeliuose. Jis lengvai atpažįstamas iš margų taškų ir mėgsta sraunius, priedangų turinčius ruožus.

Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.

Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta: 2026 m. spalio 5 d.

ŠIANDIEN GALIOJA

Prieš žvejybą

6 aktyvios taisyklės

DraudimasMargųjų upėtakių sezoninis draudimasGalioja šiandien · Kasmet 10-01 - 12-31

RibojimasMargųjų upėtakių dydisGalioja šiandien · Mažiausias dydis: 30 cm · Didžiausias dydis: 40 cm · Tik Merkio ruože nuo Ožkelaičio tilto iki Baltarusijos sienos · Reikalingas specialus leidimas

RibojimasMargųjų upėtakių kiekisGalioja šiandien · Kiekis: iki 2 vnt. · Tik Merkio ruože nuo Ožkelaičio tilto iki Baltarusijos sienos · Reikalingas specialus leidimas

DraudimasNatūralūs masalai saugomoms lašišinėms ir kiršliamsGalioja šiandien · Kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius ir lašišas draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais.

DraudimasDraudžiami masalaiGalioja šiandien · Masalui draudžiama naudoti D1-14 11.1-11.2 papunkčiuose ir 11¹ punkte išvardytas žuvis bei kitas saugomas rūšis.

InformacijaMargųjų upėtakių limituotos žvejybos ruožasGalioja šiandien · Reikalingas specialus leidimas

Peržiūrėti visas šios žuvies taisykles →

RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Margasis upėtakis yra gėlavandenė rusvojo upėtakio forma, lotyniškai dažnai žymima Salmo trutta fario. Lietuvoje jis siejamas su šaltomis, skaidriomis ir gerai deguonimi prisotintomis upėmis bei upeliais. Tai jautri aplinkos kokybei žuvis, todėl natūralių populiacijų būklę stipriai veikia upių tiesinimas, tarša ir buveinių nykimas.

Ši žuvis maitinasi vabzdžių lervomis, sausumos vabzdžiais, smulkiomis žuvelėmis ir kitais bestuburiais. Jauni individai dažniau renkasi smulkesnį maistą, o stambesni tampa aiškiai plėšresni. Mėgstamiausios vietos - po akmenimis, prie šakų, užsukose ir rėvų kraštuose, kur galima slėptis ir atakuoti grobį.

Žvejams margasis upėtakis yra klasikinė subtilios upinės žūklės rūšis, tačiau ypač svarbu išlaikyti pagarbą telkiniui ir laikytis apsaugos reikalavimų. Daugelyje vietų lemiamą reikšmę turi ne tik masalas, bet ir tylus, atsargus priėjimas prie žuvies.

Kur gyvena ir laikosi

Šaltos, skaidrios, gerai deguonimi prisotintos upės, upeliai ir kai kurie šaltavandeniai ežerai.

Rėvos, akmenų užuovėjos, įkritę medžiai, pakrančių šaknys, gilesnės srovės kišenės ir intakų zonos.

Biologinis sezoniškumas

Pavasarį atsigauna po žiemos, vasarą ieško vėsesnių ruožų, rudenį ruošiasi nerštui. Šiluminis stresas vasarą gali riboti aktyvumą.

Teritorinė, atsargi ir priedangas mėgstanti žuvis. Stambesni egzemplioriai dažnai užima geriausias slėptuves.

Kaip atpažinti

Kūnas rusvai auksinis ar alyvinis, šonuose gausu juodų ir rausvų taškų, dažnai su šviesesniais apvadais. Forma grakšti, lašišinė.

Kuo minta

Vabzdžių lervos, vabzdžiai nuo paviršiaus, smulkūs vėžiagyviai, mailius ir kitas gyvūninis maistas.

Nerštas

Neršia rudenį ar žiemos pradžioje žvirgždėtose vietose. Patelė įrengia lizdą, o ikrams reikia švaraus deguonimi pratekančio grunto.

Dydis

Dažniausiai mažesnis už jūroje augusį šlakį, tačiau geromis sąlygomis gali užaugti stambus. Dydį lemia buveinės kokybė ir maisto bazė.

Apsauga ir retumas

Vietinė rūšis, jautri taršai, buveinių degradacijai ir vandens temperatūros kilimui. Jai būtina išlaikyti natūralias šaltavandenes upes.

Svarbios taisyklės

Marguosius upėtakius draudžiama žvejoti natūralios kilmės masalais. Taip pat taikomas sezoninis gaudymo draudimas ir gali būti taikomi dydžio, laimikio, paleidimo ar konkrečių vandens telkinių bei ruožų reikalavimai, todėl prieš žvejybą būtina tikrinti aktualias oficialias taisykles.