Kur gyvena ir laikosi
Baltijos jūra, priekrantė ir nerštui tinkamos vėsios upės su žvirgždo ar akmenuotu dugnu.
Jūroje seka maisto sankaupas, upėse laikosi duobėse, srovės lūžiuose, po akmenimis ir migracijos keliuose.
Biologinis sezoniškumas
Jaunikliai auga upėje, vėliau migruoja į jūrą. Suaugę individai grįžta į upes neršti sezoniniais laikotarpiais.
Stipri migruojanti žuvis, kurios elgseną lemia temperatūra, vandens debitas ir noras pasiekti gimtąsias nerštavietes.
Kaip atpažinti
Lašišinė žuvis sidabriniais šonais, tamsesne nugara ir juodomis bei kartais rausvomis dėmėmis. Kūnas tvirtas, uodegos kotas stiprus, forma primena stambų upėtakį.
Kuo minta
Jūroje minta smulkiomis žuvimis, vėžiagyviais ir kitu gyvūniniu maistu; upėje prieš nerštą maitinimasis menksta.
Nerštas
Neršia rudenį ar žiemos pradžioje švariose žvirgždėtose upių atkarpose. Patelė įrengia lizdą, kuriame vystosi ikrai.
Dydis
Gali užaugti iki didelio dydžio. Jūroje augę šlakiai paprastai būna stambesni už visą laiką gėlame vandenyje gyvenančius upėtakius.
Apsauga ir retumas
Vietinė migruojanti rūšis, jautri migracijos kliūtims, nerštaviečių nykimui, upių taršai ir vandens režimo pokyčiams.
Svarbios taisyklės
Šlakiui gali būti taikomi griežti sezono, dydžio ir laimikio ribojimai. Visada tikrinkite naujausias oficialias žvejybos taisykles.