Kur gyvena ir laikosi
Didesni ežerai ir tvenkiniai, vidutinės bei didelės upės, estuarijų ir lagūnų apysūriai vandenys. Gerai jaučiasi drumstesniame, produktyviame vandenyje, tačiau jam reikalingas pakankamas deguonies kiekis.
Vagos kraštai, kieto dugno plotai, akmenynai, povandeninės kalvos, šlaitai, duobės, tiltų ar kitų struktūrų zonos. Vakare ir naktį gali priartėti prie seklumų, jei ten susitelkia smulkios žuvys.
Sezonas ir aktyvumas
Pavasarį elgseną veikia nerštas ir jo apsauga. Vasarą sterkai dažnai aktyvesni tamsiu paros metu, o rudenį, vėstant vandeniui, gali telktis ties gilesnėmis struktūromis ir intensyviau medžioti.
Jaunesni sterkai gali sudaryti būrius, o stambesni dažnai laikosi mažesnėmis grupėmis. Plėšrūnas daug naudojasi rega, todėl prieblanda ir drumstumas jam suteikia pranašumą prieš grobį.
Kaip atpažinti
Pailgas kūnas, dvi aiškios nugaros pelekų dalys, pirmojoje - kieti spinduliai. Šonai pilkšvai žalsvi su tamsesnėmis vertikaliomis juostomis. Burna didelė, joje yra išsiskiriantys ilgesni iltiniai dantys. Akys gana didelės ir šviesoje gali atrodyti ryškiai atspindinčios.
Kuo minta
Suaugę sterkai daugiausia minta smulkiomis žuvimis. Jaunikliai pradžioje vartoja zooplanktoną ir bestuburius, o augdami gana anksti pereina prie žuvinio grobio.
Ant ko kimba
Dažniausi masalai - siauri guminukai ant galvakablių ar čeburaškų, vobleriai, vertikalūs masalai ir drop-shot sistemėlės. Natūralus žuvinis masalas naudojamas tik teisės aktų leidžiamomis sąlygomis.
Kada geriausiai kimba?
Sterkas dažnai geriausiai maitinasi sutemus, naktį ir anksti ryte. Drumstame vandenyje ar apsiniaukusią dieną aktyvumas gali tęstis ir dieną. Sezono metu verta sekti grobio žuvų migraciją tarp seklumų ir gelmės.
Žvejybos būdai
Džigavimas, spiningavimas vobleriais, drop-shot, vertikalus gaudymas iš valties ten, kur leidžiama, ir kiti dugną ar vandens storymę tiksliai kontroliuojantys būdai.
Nerštas
Neršia pavasarį, kai vanduo sušyla maždaug iki 10-14 °C. Patinas parenka ir išvalo vietą ant kietesnio ar augalais apaugusio substrato, o po neršto saugo ikrus ir ventiliuoja lizdą.
Dydis ir svoris
Dažnai sugaunami 40-70 cm sterkai, tačiau rūšis gali užaugti apie 1 metrą ir daugiau. Pasauliniuose šaltiniuose registruoti labai stambūs, dviženklį kilogramų svorį pasiekiantys individai.
Apsauga ir retumas
Lietuvoje sterkas yra vietinė žuvis, veisiama ir įžuvinama dalyje telkinių. Populiacijai svarbios tinkamos nerštavietės, deguonies režimas ir tvari žvejybos apkrova.