Kur gyvena ir laikosi
Baltijos jūros priekrantė, Kuršių marios ir neršto metu Nemuno žemupys bei deltos atšakos.
Migracijos metu - sąsiaurio, marių ir upių vagų zonos, kur juda tankūs būriai; maitinimosi metu - atviresnis vanduo su planktonu ir mailiumi.
Sezonas ir aktyvumas
Vėlyvą rudenį ir žiemą būriai pradeda judėti iš jūros į Kuršių marias, o ankstyvą pavasarį neršia upių žemupiuose ir kitose tinkamose vietose.
Ryškiai būrinė ir sezoninių migracijų veikiama žuvis. Aktyvių būrių vieta gali keistis kartu su srove, temperatūra ir vandens lygiu.
Kaip atpažinti
Pailgas sidabriškas kūnas, rusvai žalsva nugara, melsvai sidabriniai šonai, šviesus pilvas ir nedidelis riebalinis pelekas. Šviežia žuvis turi labai būdingą agurkus primenantį kvapą.
Kuo minta
Zooplanktonas, smulkūs vėžiagyviai, vabzdžių lervos ir stambesnių individų racione - žuvų jaunikliai.
Ant ko kimba
Smulkūs žuvies gabaliukai, lervos ir kiti nedideli gyvūniniai masalai, naudojami stintinėse sistemėlėse pagal galiojančias taisykles.
Kada geriausiai kimba?
Lietuvoje populiariausia žūklė siejama su žiemos ir ankstyvo pavasario priešnerštine migracija į Kuršių marias ir Nemuno deltą.
Žvejybos būdai
Lengvos stintinės dugninės ar vertikalios sistemėlės nuo krantinių, kranto ar ledo ten, kur tai saugu ir teisėta.
Nerštas
Neršia anksti pavasarį ant smėlėto, žvirgždėto dugno ar vandens augalų; po neršto dalis žuvų grįžta į jūrines maitinimosi zonas.
Dydis
Praeivės Baltijos stintos dažniausiai apie 15-30 cm; pavieniai individai gali būti stambesni. Gėlavandenės stintelės paprastai būna gerokai smulkesnės.
Apsauga ir retumas
Vietinė praeivė rūšis, kurios gausumui svarbios Baltijos, Kuršių marių ir Nemuno deltos ekologinės sąlygos bei nerštaviečių kokybė.
Svarbios taisyklės
Stintų žvejyboje ypač svarbu tikrinti aktualius įrankių, kabliukų, laimikio, ledo saugumo ir konkrečios teritorijos reikalavimus.