Kur gyvena ir laikosi
Ežerai, upės, kanalai, marios, estuarijos ir pakrančių apysūriai vandenys. Gėlavandeniuose telkiniuose praleidžia augimo stadiją, tačiau rūšies reprodukcija susieta su vandenynu.
Dienos metu - akmenys, šaknys, povandeninės kliūtys, dumblas, augalija ir kitos slėptuvės. Naktį išeina į atviresnes seklumas, šlaitus ir maisto turtingas pakrantes.
Sezonas ir aktyvumas
Aktyviausias šiltuoju metų laiku. Rudenėjant subrendę sidabriniai unguriai gali pradėti migraciją pasroviui į jūrą, o žiemą gėluose vandenyse jų aktyvumas labai mažas.
Daugiausia naktinis, puikiai orientuojasi pagal uoslę ir kitus jutimus. Gali prasiskverbti pro labai siauras vietas ir trumpam išgyventi drėgnoje aplinkoje už vandens, tačiau tai nėra priežastis žuvį laikyti sausumoje.
Kaip atpažinti
Ilgas gyvatę primenantis kūnas, labai smulkūs į odą įaugę žvynai, ištisinė nugaros, uodegos ir analinio peleko linija. Jaunesni augantys unguriai dažnai gelsvai rusvi, o migruoti pasiruošę „sidabriniai“ tampa sidabriškesni, su didesnėmis akimis.
Kuo minta
Dugno bestuburiai, vabzdžių lervos, kirminai, moliuskai, vėžiagyviai, varliagyviai ir žuvys. Racionas kinta su dydžiu ir telkiniu; stambūs unguriai daugiau grobia žuvis.
Ant ko kimba
Sliekų kuokštas, žuvies gabalėlis ar kitas gyvūninis dugninis masalas, jei tai leidžia galiojančios taisyklės. Masalas dažniausiai pateikiamas dugnine sistema netoli slėptuvių ar naktinio maitinimosi tako.
Kada geriausiai kimba?
Dažniausiai sutemus ir naktį šiltuoju metų laiku. Šiltos, tamsios ir drėgnos naktys dažnai palankesnės nei ryškus vidurdienis; šaltu vandeniu aktyvumas smarkiai mažėja.
Žvejybos būdai
Dugninė žvejyba naktį yra tradicinis būdas. Įranga turi leisti greitai atitraukti žuvį nuo šaknų ar akmenų, nes ungurys labai greitai apsivynioja aplink kliūtis.
Nerštas
Katadrominė rūšis: auga gėluose ar pakrančių vandenyse, bet subrendusi migruoja tūkstančius kilometrų Atlantu Sargaso jūros kryptimi. Po reprodukcijos suaugę unguriai nebegrįžta į Europos vidaus vandenis.
Dydis
Patelės gali užaugti gerokai virš 1 metro, patinai paprastai mažesni. Dydis labai priklauso nuo augimo trukmės, maisto ir to, kada individas pradeda reprodukcinę migraciją.
Apsauga ir retumas
IUCN europinį ungurį vertina kaip kritiškai nykstantį (Critically Endangered). Rūšis taip pat įtraukta į CITES II priedą. Europoje jos išteklių atkūrimui taikomos specialios valdymo priemonės, įskaitant įžuvinimą ir migracijos apsaugą.
Svarbios taisyklės
Unguriams gali būti taikomi specialūs žvejybos, dydžio, laiko, vietos ar laimikio ribojimai. Prieš bet kokią tikslinę ungurių žvejybą būtina patikrinti aktualią oficialią Lietuvos taisyklių redakciją.