Kur gyvena ir laikosi
Baltijos jūros priekrantė, estuarijos, Kuršių marios ir kitos vietos su smėlėtu ar dumblingu dugnu; toleruoja didelius druskingumo skirtumus.
Smėlėtos ir dumblingos dugno vietos, kanalų kraštai, gilesnės įdubos ir vietos, kur gausu moliuskų bei kitų dugno bestuburių.
Sezonas ir aktyvumas
Šiltuoju metu jaunikliai aktyviai auga seklesnėse pakrantėse ir mariose, o suaugėlių pasiskirstymas keičiasi pagal sezoną ir neršto ciklą.
Dugninė žuvis, galinti keisti spalvinį atspalvį pagal substratą ir dalinai įsirausti į dugną. Daugiausia juda ieškodama dugno maisto.
Kaip atpažinti
Kūnas plokščias ir asimetriškas, abi akys suaugusio individo viršutinėje pusėje. Viršus rusvai pilkas ar žalsvas, gali būti margas, apatinė pusė šviesi. Šoninė linija beveik tiesi.
Kuo minta
Moliuskai, daugiašerės ir kitos kirmėlės, smulkūs vėžiagyviai, vabzdžių lervos ir kitas dugno gyvūninis maistas.
Ant ko kimba
Jūrinėje dugninėje žvejyboje naudojami gyvūniniai masalai, pateikiami ties dugnu; masalo pasirinkimas priklauso nuo vietos ir taisyklių.
Kada geriausiai kimba?
Aktyvumas priklauso nuo vandens temperatūros, bangavimo ir maisto; priekrantėje dažnai gerai maitinasi tamsiu paros metu.
Žvejybos būdai
Dugninė žvejyba nuo kranto ar valties, masalą laikant ant smėlėto ar dumblingo dugno.
Nerštas
Nerštas vyksta jūrinėse ar apysūrėse vietose; sėkmingumą stipriai veikia Baltijos druskingumas ir deguonies sąlygos.
Dydis
Dažnai sutinkamos kelių dešimčių centimetrų plekšnės; rūšis gali užaugti iki maždaug 50-60 cm, nors labai stambūs individai reti.
Apsauga ir retumas
Vietinė Baltijos žuvis, kurios būklę veikia priekrantės buveinių kokybė, eutrofikacija, dugno būklė ir žvejybos spaudimas.
Svarbios taisyklės
Prieš žvejojant Baltijos jūroje ar Kuršių mariose būtina tikrinti tuo metu galiojančias įrankių, laimikio ir teritorines taisykles.