Ramus rytas, vandens paviršius beveik lygus. Už kelių metrų vienas po kito pasirodo smulkūs burbuliukai. Po keliolikos sekundžių - dar keli. Lengva nuspręsti, kad po jais kažkas rausia dugną ir tereikia tiksliai užmesti. Kartais taip ir būna. Bet minkštas ežero ar tvenkinio dugnas burbuliuoti moka ir visiškai be žuvies.
Būtent todėl burbulus verta vertinti ne kaip atsakymą, o kaip užuominą. Vienas burbulas beveik nieko nepasako. Įdomu tampa tada, kai kartu keičiasi vandens spalva, juda augalai, burbuliavimo vieta slenka arba tas pats reiškinys kartojasi tam tikra kryptimi.
Burbulai neturi vizitinės kortelės
Minkštame, organinių medžiagų turtingame dugne vyksta skaidymo procesai. Tokiomis sąlygomis sedimentuose gali susidaryti dujos, tarp jų metanas. Kai jų sankaupa ištrūksta iš dumblo, paviršiuje pamatai lygiai tą patį, ką matytum žuviai sujudinus dugną - kylančius burbulus.
Toks dujų išsiskyrimas nebūtinai vyksta vienodu tempu. Vieną minutę dugnas gali būti ramus, kitą iš tos pačios zonos pakyla visa burbuliukų serija. Temperatūra, vandens gylis, dugno sudėtis ir slėgio pokyčiai gali keisti, kada susikaupusios dujos išsiveržia. Todėl net pasikartojantis burbuliavimas vienoje vietoje dar nėra žuvies įrodymas.
Kada žuvies versija tampa įdomesnė
Dugne besimaitinančios žuvys gali siurbti, stumdyti ir išspjauti sedimentą ieškodamos bestuburių bei kito maisto. Karpio ir karšio poveikis dugno nuosėdų sujudinimui matuojamas ir ekologiniuose tyrimuose. Lynas taip pat daug maisto renka nuo dugno. Tokia veikla gali išjudinti ne tik dumblą, bet ir jame buvusias dujų sankaupas.
- Burbuliavimo vieta po truputį juda, o ne visą laiką lieka viename taške
- Kartu atsiranda lokalus drumsto vandens lopas
- Prie dugno augantys augalai ar jų stiebai juda be aiškios bangų priežasties
- Po trumpos pauzės nauja burbulų serija pasirodo kiek toliau
- Seklioje vietoje matyti naujai sujudintas šviesesnis arba tamsesnis dugnas
- Keli požymiai kartojasi viena kryptimi, tarsi kažkas lėtai judėtų per dugną
Nė vienas šių požymių atskirai nėra garantija. Tačiau judantis burbuliavimo taškas kartu su šviežiu drumstumu jau yra visai kita informacija nei penkias minutes iš tos pačios dumblo skylutės kylantis vienodas burbulų srautas.
Drumstas lopas kartais pasako daugiau už pačius burbulus
Jeigu skaidresniame vandenyje netikėtai atsiranda mažas drumstas debesėlis ties dugnu, o jo pakraštyje kyla burbulai, verta sustoti ir stebėti. Dugne besirausianti žuvis fiziškai pakelia smulkias nuosėdas į vandens storymę. Tokį pėdsaką dujoms iš dumblo vienoms sukurti sunkiau, nes pats burbulo pakilimas nebūtinai reiškia stiprų dugno išrausimą.
Ypač įdomu, kai drumstumo kraštas lėtai slenka. Žuvies nematai, tačiau po kelių minučių naujas tamsesnis ar šviesesnis lopas atsiranda kiek šone, o kartu pasislenka ir burbuliukai. Tada jau stebi ne vien paviršiaus reiškinį, o galimą judėjimą palei dugną.
Iš burbulo dydžio žuvies neatspėsi
Prie vandens galima išgirsti labai tikslių paaiškinimų: smulkūs burbuliukai esą lynas, didesni - karpis, o keli stambūs jau reiškia didelę žuvį. Tokio patikimo žodyno nėra. Burbulo dydį veikia pats dugnas, dujų sankaupos, gylis ir tai, kaip burbulas kyla per vandens storymę. Žuvis gali tik sujudinti vietą, iš kurios tos dujos išsilaisvina.
Prieš mesdamas skirk tam dvi minutes
- Įsidėmėk pirmą vietą, iš kurios pakilo burbulai
- Neskubėk mesti ir pažiūrėk, ar kita serija kyla tiksliai ten pat
- Stebėk, ar aplink neatsiranda šviežio drumstumo arba judančių augalų
- Pažiūrėk, ar burbuliavimo zona po truputį slenka viena kryptimi
- Įvertink, ar reiškinio negalėjo sukelti tavo paties žingsniai, įbridimas, valtis ar paukštis
- Tik tada nuspręsk, ar turi pakankamai požymių tikrinti tą vietą masalu
Kada burbulai beveik nieko nepasako
Jeigu visame sekliame, dumblėtame įlankos plote burbuliukai kyla tai vienur, tai kitur, bet nėra jokio judančio drumstumo ar kito gyvo signalo, burbulais vienais vietos rinktis neverta. Tokiose zonose pats dugnas gali būti aktyvus ir nuolat išleisti susikaupusias dujas.
Taip pat nereikia stebėtis, jei burbuliavimo pobūdis skirtingomis dienomis pasikeičia, nors žuvų telkinyje tikrai nesumažėjo per naktį. Dujų išsiskyrimas iš sedimentų yra nepastovus procesas. Jį veikia ne vien biologija, bet ir fizinės sąlygos, įskaitant temperatūrą bei slėgio pokyčius.
Jeigu signalas juda - nemesk aklai į paskutinį burbulą
Burbulas į paviršių kyla iš vietos, kuri jau buvo sujudinta. Jei įtari, kad žuvis lėtai juda dugnu, ji tuo metu gali būti nebe tiksliai po paskutiniu paviršiaus apskritimu. Žiūrėk į visą judėjimo kryptį. Tikslingiau ramiai pateikti masalą šalia aktyvios zonos arba numanomo jos tęsinio, nei sunkiai mesti tiesiai į kiekvieną naują burbuliuką.
Po užmetimo irgi nenustok stebėti vandens. Jeigu burbulai ir drumstumas toliau slenka nuo tavo masalo, turi naujos informacijos apie vietą. Jeigu viskas liko viename taške ir vienodu ritmu burbuliuoja nepriklausomai nuo to, kas vyksta aplink, žuvies versija tampa silpnesnė.
Burbulai yra vienas maloniausių ženklų prie ramaus vandens, nes atrodo, kad dugnas pats išduoda savo paslaptį. Tačiau geriausia jų nepervertinti. Tikras pranašumas atsiranda tada, kai burbulus sujungi su tuo, ką dar matai: judančiu drumstumu, pasikeitusia vieta, augalų judėjimu ir pasikartojančia kryptimi. Tada meti ne todėl, kad vanduo burbuliuoja, o todėl, kad turi kelis sutampančius požymius.