zvejyba24.lt

Lapkritį auštant ar per pietus? Kada šaltuoju metu žuvys aktyviausios

Lapkritį auštant ar per pietus? Kada šaltuoju metu žuvys aktyviausios

Vienas sako: lapkritį kimba tik per pietus. Kitas: kaip ir vasarą, geriausia auštant. Kuris teisus? Atsakymai į dažniausius klausimus, kiek įmanoma paremti tyrimais.

Klausimai ir atsakymai

Ar tiesa, kad šaltuoju metu žuvys kimba tik per pietus?
Ne visai. Tyrime, kuriame stambūs ešeriai buvo sekami radijo siųstuvais dviejuose ežeruose, žiemą abiejuose ežeruose jų aktyvumas buvo sutelktas į prieblandą, tai yra rytą ir prieš sutemstant. Vidurdienis nebuvo jų aktyviausias metas.
Tai kodėl tiek žvejų sako, kad kimba per pietus?
Lapkritį rytai dažnai šalti, kartais su šalna, o per dieną saulė šiek tiek sušildo seklesnį vandenį ramiose įlankose. Ten tampa aktyvesni smulkūs gyvūnai ir mailius. Be to, lapkritį saulė leidžiasi apie ketvirtą, todėl popietė ir vakaro prieblanda dažnai susilieja į vieną gerą laikotarpį, ir žvejui atrodo, kad kimba po pietų.
Kodėl ešeriams prieblanda tokia svarbi net šaltame vandenyje?
Tyrėjai mano, kad šaltame vandenyje žuvims reikia mažiau energijos, todėl joms pakanka maitintis trumpiau, ir tam jos pasirenka palankiausią medžioklės laiką. Prieblandoje plėšrūnas jau mato grobį, o grobis jo dar gerai nemato.
Ar drumstame ežere viskas taip pat?
Ne. Tame pačiame tyrime drumstame ežere ešeriai vasarą buvo aktyvūs visą parą, nes drumstame vandenyje akimis medžioti sunkiau, ir jie plaukiojo ieškodami grobio. Žiemą ir ten išryškėjo prieblanda, bet bendras aktyvumas sumažėjo.
Ežero pakrantė lapkričio prieblandoje, žemai virš horizonto rausvas dangus, ant stovo plūdinė meškerė, vanduo ramus
Prieblanda daugeliui žuvų išlieka svarbiausiu maitinimosi metu ir rudenį.
O kuojos?
Tyrime, kuriame kuojos buvo stebimos tvenkinyje dieną ir naktį, jų skrandžiai naktį buvo beveik tušti. Tyrėjai padarė išvadą, kad intensyviausiai kuojos maitinasi prieblandoje, prieš sutemstant.
Ar verta žvejoti naktį?
Ešeriams ir kuojoms tyrimai labiau rodo prieblandą nei naktį. Kai kurios kitos rūšys, pavyzdžiui, vėgėlė, žvejų patirtimi aktyvesnės tamsoje, bet joms reikia atskiros taktikos.
Tai kada lapkritį važiuoti?
Jei gali būti prie vandens tik kelias valandas, rinkis popietę iki sutemų: pagausi ir šilčiausią dienos dalį, ir vakaro prieblandą. Rytą verta važiuoti tada, kai nėra stiprios šalnos. Ir užsirašyk, kada buvo kibimų: po kelių išvykų matysi, kaip elgiasi žuvys būtent tavo vandenyje.
Kodėl šaltame vandenyje žuvys maitinasi trumpiau?
Šaltame vandenyje žuvų medžiagų apykaita lėtesnė, todėl joms reikia mažiau energijos. Ešerių tyrimo autoriai mano, kad būtent dėl to žiemą joms pakanka maitintis trumpiau, ir tam jos pasirenka palankiausią prieblandos metą.
Ar lydekoms ir sterkams galioja tas pats?
Tyrimai, kuriais čia remiamės, nagrinėjo ešerius ir kuojas. Kitoms rūšims paros ritmas gali skirtis. Žvejų patirtimi, lydekos rudenį ima ir dieną, ypač debesuotomis dienomis, o sterkai dažnai aktyvesni sutemus, bet tai ne griežta taisyklė.
O jei nekimba nei ryte, nei vakare?
Tada problema greičiausiai ne paros laikas, o vieta ar gylis. Šaltuoju metu žuvys dažnai susitelkia mažesniuose plotuose, todėl verta keisti gylį ir vietą, o ne laukti kito paros meto toje pačioje tuščioje vietoje.

Lapkričio išvykos planas pagal laiką

LaikasKą darytiĮ ką atkreipti dėmesį
AuštantPradėk nuo vietų, kur ešeriai medžioja: šlaitų, žolių kraštoPo stiprios šalnos rytas dažnai būna tylus
PriešpietPereik prie gilesnių vietų, keisk gylį ir masalo dydįJei kibimų nėra, nesėdėk vienoje vietoje
Per pietusApžvejok seklias, saulės apšviestas įlankasSaulėtą dieną vanduo ten sušyla greičiausiai
Popietė iki sutemųGrįžk prie geriausios dienos vietosLapkritį tai dažnai pats svarbiausias laikas

Toks planas nėra taisyklė, o būdas per vieną išvyką patikrinti kelias hipotezes. Jei kibimai ateina tik vienu metu, kitą kartą žinosi, kada būti prie vandens, o kada galima ramiai išgerti arbatos.

Ką užsirašyti po kiekvienos išvykos

  • Kada buvo pirmas ir paskutinis kibimas.
  • Oro temperatūra ryte ir per pietus, ar buvo šalna.
  • Debesuota ar saulėta, iš kur pūtė vėjas.
  • Kokiame gylyje ir prie kokios struktūros kibo.
  • Kokiu masalu ir kokiu vedimo greičiu.

Po penkių ar šešių tokių įrašų paaiškėja tai, ko neparodys joks tyrimas: kaip elgiasi žuvys būtent tavo ežere ar upėje. Bendros taisyklės padeda pradėti, bet savas žvejybos dienoraštis vėliau tampa naudingesnis už bet kokį patarimą.

Šaltiniai

Stambių ešerių aktyvumas per parą ir sezoną (Journal of Fish Biology, 2015)

Žuvų elgsena dieną ir naktį tvenkinyje (Hydrobiologia, 2015)

Susiję straipsniai

Visi straipsniai

Apsiuvų lervos: nemokamas masalas po upės akmenimis

Apvertus akmenį upės seklumoje, ant jo dažnai prilipę maži smėlio ar šakelių vamzdeliai. Juose gyvena apsiuvų lervos, natūralus masalas kuojai, ešeriui ir šapalui. Kaip jų rasti, išimti iš namelio ir užverti.

Ešeriai prie Melnragės molo: sliekai, vėjas ir kada važiuoti

Melnragės mole ešerį galima bandyti gaudyti paprasta dugnine su slieku. Kaip pasirinkti vietą, įvertinti vėją ir bangavimą bei saugiai susiplanuoti išvyką?

Mailius staiga sprunka į krantą. Ar verta mesti būtent ten?

Paviršiuje staiga išsisklaidęs mailius iškart patraukia žvejo dėmesį. Tačiau ne kiekvienas toks judesys reiškia medžiojantį plėšrūną. Daug daugiau pasako tai, kas su būriu vyksta prieš ir po staigaus sprukimo.

Kuojos ir plakiai lapkritį: plūdinė, kai beveik niekas nekimba

Lapkritį daugelyje telkinių kibimas retėja, bet kuojos ir plakiai dažnai susirenka į būrius ir gali kibti net šaltame vandenyje. Kur jų ieškoti, kokia plona sistema tinka pradžiai ir kodėl jauko verta dėti saikingai.