Rask ežerą, tvenkinį ar upę ir peržiūrėk patikrintą žvejybos informaciją.
Balėnėlis yra ties Mažeikių ir Telšių rajonų riba, netoli Balėnėlių kaimo. Ežeras yra Girkalių miško aplinkoje, jo krantai žemi, vietomis užpelkėję ir apaugę pakrančių augalija.
Balinukas - mažas ežeras Girutiškio gamtinio rezervato gilumoje, Labanoro girios krašte. Jį supa pelkynai ir miškai, o visa aplinka palikta natūraliems procesams - be įprastos paežerės infrastruktūros ir rekreacinio šurmulio.
Balsys, dar vadinamas Kryžiokų ežeru, - vienas ryškiausių Žaliųjų ežerų Vilniaus šiaurėje. Ilgas, siauras vandens duburys įsirėžęs tarp stačių miškingų šlaitų, todėl net būdamas miesto teritorijoje išlaiko uždaro, gilaus miško ežero įspūdį.
Baltys - Ignalinos rajono ežeras, kurio aplinkai saugoti įsteigtas Balčio gamtinis rezervatas. Čia išlikęs termokarstinės kilmės duburys, natūralios vandens buveinės ir seno miško fragmentai sudaro vientisą, moksliniu požiūriu vertingą gamtinį kompleksą.
Baluošai - didelis, miškų apsuptas Švenčionių rajono ežeras, kurio vingiuotą vandens plotą skaido keturios miškingos salos. Ežeras yra Baluošų kraštovaizdžio draustinio šerdis, saugoma kartu su aplinkiniais pušynais, apyežerėmis ir kultūros paveldo vietomis.
Bevardis - nedidelis Varėnos rajono ežeras Katros vandens sistemoje. Netoliese telkšo Vykis, Šėkinukas, Čepkių ežeras ir Ešerinukas, todėl šį bendravardį telkinį padeda atskirti gretimų ežerų grupė ir ryšys su Katra.
Bevardis - mažytis Čepkelių raisto ežerėlis Varėnos rajone, pasislėpęs tarp pelkių ir pušynų netoli Ešerinio. Tai griežtai saugomos gamtos dalis, o ne įprastas poilsinis ar žvejybai pritaikytas ežeras.
Bevardis (6) - nedidelis, aiškiai pailgas Vilkaviškio rajono ežeras Šešupės baseine. Kadangi rajone yra daug kitų Bevardžio pavadinimą turinčių telkinių, šį ežerą geriausiai atskiria jo siaura forma, vieta ir hidrologinis kontekstas.
Biržūnėlis - nedidelis ežeras Biržūnų kaimo pakraštyje, vos už kelių kilometrų nuo Salako. Žemi, medžių ir krūmų juosta apaugę krantai atsiveria į pievas, o pats ežero vardas gyvas ir vietos bendruomenės pavadinime.
Biržuvė, dar sutinkama Viaržos vardu, - mažas Vilniaus rajono ežeras vos keli šimtai metrų į pietus nuo Asvejos. Pats vandens plotas nedidelis, tačiau jį supanti pelkė užima gerokai didesnę teritoriją, todėl ežeras kraštovaizdyje atrodo tarsi vandens akis šlapynės viduryje.
Būdragaidis - nedidelis Anykščių rajono ežeras, pasislėpęs pelkių ir miškų apsuptame gamtiniame rezervate. Jo aplinką išskiria liūninio tipo pakrantės ir natūralus, mažai žmogaus pakeistas šlapynių kraštovaizdis.
Drūkšių ežeras yra šiaurės rytų Lietuvoje, ties Zarasų, Ignalinos ir Visagino savivaldybių sandūra. Jį kerta Lietuvos-Baltarusijos siena, o pagal bendrą vandens plotą tai didžiausias Lietuvos ežeras. Kranto linija labai vingiuota, su įlankomis, pusiasaliais ir salomis.
Dubuklis - mažas, kompaktiškos formos Vilniaus rajono ežeras Airupės vandens sistemoje. Jis yra Airėnų ir Dūkštų apylinkių ežerų, upelių ir miškų tinkle; netoliese telkšo Miežinis ir Aliejūnų ežeras.
Dubinka, dar sutinkama Dumblelio vardu, - mažas Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato ežeras Varėnos rajone. Tai ne įprasta žvejybos vieta, o nuo lankytojų srauto saugomas pelkių ir miškų apsuptas telkinys.
Dunojevas - nedidelis, apie 18 ha ploto ežeras Vilkaviškio rajone. Jis patenka į Grybingirio gamtinį rezervatą, todėl čia svarbiausia ne patogi žvejybos infrastruktūra, o natūrali, beveik ūkinės veiklos nepaliesta Sūduvos aukštumos aplinka.
Ešerinukas - nedidelis Čepkelių raisto ežeras, telkšantis visai šalia gerokai didesnio Ešerinio. Miškų ir pelkių apsuptas vanduo yra griežtai saugomo Čepkelių gamtinio komplekso dalis.
Gaganas - mažas ežeras Platiniškių apylinkėse, prie vakarinio Vilniaus pakraščio. Atviro vandens plotą čia supa gerokai platesnė pelkėta zona, todėl ežeras kraštovaizdyje labiau primena šlapynės akį nei įprastą atvirą paežerę.
Ganiava - nedidelis ežeras Giteniškės miške, kur vandens kraštas beveik išnyksta pelkėje. Ežerą supanti šlapynių sistema yra tokia vertinga, kad jos apsaugai įsteigtas atskiras Ganiavos telmologinis draustinis.
Gervėlis II - mažas Ignalinos rajono ežeras Ažvinčių sengirės gamtiniame rezervate. Jis yra vienas iš trijų Gervėlio vardu vadinamų ežerų, pasislėpusių saugomoje senųjų Rytų Lietuvos miškų aplinkoje.
Gervėlis III - mažas Ignalinos rajono ežeras Ažvinčių sengirės gilumoje. Jis patenka į gamtinį rezervatą, saugantį etaloninę Rytų Lietuvos sengirę ir joje išlikusias natūralias buveines.
Gilusis telkšo pačiame Ukmergės ir Jonavos kraštų paribyje, nedidelėje ežerų grupėje prie Kryžiaukos ir Ąžuolynės apylinkių. Visai greta yra Ilgajis, o kitoje pusėje - Juodo ir Balto ežerų duburiai. Gilusis neturi įvardyto per jį tekančio upelio, tačiau priklauso Kriokšlio vandens sistemai. Dar šio amžiaus pradžioje jis buvo įtrauktas į valytinų užpelkėjančių ežerų sąrašą, todėl lėtas seklėjimas ir pakraščių užaugimas čia laikyti realia ežero būklės problema.
Gilužis - natūralus Vilniaus rajono ežeras vakarinėje sostinės pašonėje. Nors aplinkui vis labiau jaučiamas priemiesčio kraštovaizdis, pats ežeras išlieka Sudervės ir Neries vandens sistemos dalimi.
Gilužis (Gelužis) - nedidelis Trakų rajono ežeras į pietryčius nuo Aukštadvario, priklausantis Verknės vandens sistemai. Didžiąją pakrančių dalį juosia medžiai ir miškeliai, o šiaurinėje pusėje kraštovaizdis atsiveria į pievas.
Girutaitis - Švenčionių rajono ežeras, pasislėpęs Girutiškio gamtinio rezervato viduje. Jį supanti Labanoro girios aplinka priklauso tarptautinės reikšmės šlapynių kompleksui, kuriame ežerai, pelkės ir miškai saugomi kaip viena sistema.