ežeras Ligajykštis

Aprašymas

Ligajykščio vardas nėra atsitiktinis atskiras vietovardis. Greta teka Ligaja, kiek aukščiau jos kelyje plyti Ligajų ežeras, o pats Ligajykštis tampa dar viena tos pačios vardų šeimos dalimi. Kalbininkas Aleksandras Vanagas Ligajos, Ligajų ir Ligajykščio vardus nagrinėjo kartu, jų kilmę atsargiai siedamas su senesne šaknimi, artima žodžiui „lygus“. Tai vienas iš tų atvejų, kai vandens sistemos giminystė matoma ne tik žemėlapyje, bet ir pavadinimuose.

Ligaja iki Ligajykščio jau būna perėjusi ilgą ežerų kelią. Ji prasideda Utenos krašte ir teka per kelis natūralius ežerus, vėliau kerta Ligajus, pasiekia Ligajykštį, o iš jo tęsia kelią į Antalieptės hidroelektrinės tvenkinį. Todėl šis nedidelis ežeras veikia tarsi paskutinis natūralus sustojimas prieš gerokai platesnį žmogaus pakeistą Šventosios slėnio vandens telkinį.

Ligajykštis telkšo tarp Kiemionių ir Čepeliškių apylinkių. Vakarinis ir rytinis krantai kyla aukščiau, palei vandenį beveik nenutrūkstamai eina medžių juosta. Šiaurės rytų pusėje prasideda Salako miško masyvas, vakaruose ir pietuose yra mažesnių miškelių, o tarp jų atsiveria pievos. Netoliese praeina Biržūnų-Kiemionių kelias, tačiau pats ežeras nuo jo šiek tiek atsitraukęs.

Ligajykštis savo mastu neprilygsta Ligajams, tačiau būtent dėl to jų pora įdomi. Aukščiau yra didelis, salomis ir ilgomis įlankomis išraižytas Ligajų ežeras, o žemiau - trumpas, kompaktiškas Ligajykštis, per kurį ta pati upė tiesiog tęsia kelionę. Čia nėra poreikio ieškoti dvaro ar piliakalnio istorijos: pagrindinis pasakojimas jau slypi pačioje Ligajos upėje ir dviejų giminingais vardais vadinamų ežerų sekoje.