Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Stanka nėra nuo kitų vandenų atskirtas miško ežeras. Per jį teka Strėva - upė, kuri aukštupyje pereina per visą ežerų virtinę. Prieš pasiekdama Stanką ji jau būna pratekėjusi Spindžiuką ir Spindžių, o iš Stankos tęsiasi Bagdononių tvenkinio kryptimi. Dėl to ežeras yra viena aiški natūralaus Strėvos kelio dalis, o ne uždaras duburys tarp medžių.
Didžioji Stankos aplinkos dalis priklauso Spindžiaus miškui. Krantai čia daug kur žemi, vietomis šlapi ir pereinantys į pelkėtus pakraščius. Tai gerai dera su platesne Strėvos aukštupio aplinka, kur šalia ežerų išlikę pelkaičių, liūnų, šaltinių ir senesnio miško plotai. Šis kraštovaizdis saugomas Spindžiaus kraštovaizdžio draustinyje ir priklauso „Natura 2000“ teritorijai. Saugoma ne vien pati miško danga - svarbi visa ežerų, Strėvos vagos, šlapių įdubų ir senų medynų sistema.
Vakarinė Stankos pakrantė nuo šio uždaresnio miško vaizdo gerokai skiriasi. Čia prie ežero prieina pagrindinis kelias, įrengta oficiali poilsiavietė ir prasideda Žaliasis takas. Vos pajudėjus nuo pakrantės maršrutas toliau seka Stankos ir Strėvos aplinką, paskui panyra į Spindžiaus mišką. Taigi viena ežero pusė yra lengvai atpažįstama kaip lankytojų vartai į saugomą teritoriją, o už kelių žingsnių prasideda jau gerokai natūralesnė Strėvos aukštupio aplinka.
Toliau taku atsiranda dar viena svarbi šios vietos detalė - šaltiniai. Spindžiaus miške esantis Šaltinių kalnelis išsiskiria nuolat besiveržiančiu vandeniu, kuris nuteka į Strėvą. Tokie šaltiniai kartu su pelkėtais miško ruožais paaiškina, kodėl šioje vietoje upė, ežerai ir šlapynės taip glaudžiai susiję. Stanka yra to paties vandeningo dubaklonių kraštovaizdžio dalis, o ne vien atsitiktinis ežeras prie kelio.
Ne mažiau įdomi ir paties pavadinimo istorija. Senesnio lietuviško kartografavimo metu ežeras buvo užrašytas Staukos vardu. Vėliau, kartografuojant Lietuvą iš naujo, pavadinimas pakeistas į Stanką. Ežerų vardų pokyčius tyrę kartografijos specialistai atkreipė dėmesį, kad šis vardas nebuvo aiškiai sunormintas, o jo kilmę siejo su paežerėje seniau žymėta gyvenviete ir pačiu Strėvos vardu. Per skirtingus žemėlapių leidimus vardas buvo perrašomas ir keitėsi, todėl šiandien greta oficialios Stankos formos tebevartojama ir Stauka.
Šis vardų pasikeitimas Stankai ypač tinka todėl, kad pati Strėva čia yra svarbiausia vietos linija. Ji ateina iš pietinės ežero pusės, pereina jo duburį ir išteka šiaurės kryptimi. Toliau natūrali upės eiga jau priartėja prie Bagdononių tvenkinio, kur Strėvos slėnis buvo pakeistas žmogaus įrengta užtvanka.
Prie Stankos tokio didelio pertvarkymo neįvyko. Ežeras išliko natūrali Strėvos aukštupio dalis, apsupta saugomo Spindžiaus miško, nors vienu jo pakraščiu šiandien eina intensyvus kelias ir prasideda lankytojų maršrutas. Būtent ties vakarine pakrante geriausiai matyti šios vietos sandara: šalia kelio ir poilsiavietės prasideda takas, o už jo Strėva vėl dingsta tarp šlapių miško pakraščių ir senų medžių.