Kiečių ežeras

Aprašymas

Kiečių ežeras nėra tas Zarasų krašto telkinys, kuris atsiveria plačia panorama. Jis ilgas ir siauras, tarsi įspaustas tarp aukštesnių krantų. Tokią formą paliko ledynmetis - ežeras telkšo rininės kilmės duburyje, todėl žvelgiant iš vieno galo nemažą dalį vandens paslepia krantų posūkiai ir pakrančių medžiai.

Šiaurinėje ir pietinėje dalyse prie pat vandens prieina Dubaukos miškas. Daug kur krantai aukštesni ir apaugę medžiais, todėl ežeras turi gana uždarą, miškingą veidą. Visai kitaip atrodo pietvakarinis galas: ten reljefas nusileidžia, sausą krantą pakeičia drėgnesnė ir pelkėjanti pakrantė. Nedideliame ežere dėl to susiduria du skirtingi kraštovaizdžiai - sausesni miško šlaitai ir žema šlapynė.

Pietrytinėje pakrantėje yra Kiečių kaimas. Tai nėra atsitiktinis pavadinimų sutapimas - nuo šios gyvenvietės kilo ir ežero vardas. Kaimas nedidelis, todėl čia nėra ryškaus miestelio ar kurortinės paežerės; vanduo, sodybos ir miško pakraštys išlieka vieno kaimiško Zarasų pasienio kraštovaizdžio dalimis.

Kiečių ežeras taip pat nėra izoliuotas. Šiaurės rytiniame gale iš jo vanduo nuteka Kamuvos ežero link. Toliau ši grandinė jungiasi su Stelmužės apylinkių ežerais ir priklauso Dauguvos baseinui. Šiame Zarasų rajono kampe vandens telkiniai išsidėstę labai tankiai - visai netoli yra Kamuva, Stelmužės ežeras, Ilgelis, Rudėnų ežeras ir Lukštas.

Tačiau Kiečių ežeras tarp jų turi savo aiškų veidą. Ne salos ar milžiniškos įlankos jį išskiria, o siauras ledyninis duburys, Dubaukos miško artumas ir staigus perėjimas nuo aukštesnių miškingų krantų prie pelkėjančio pietvakarinio galo. Tai gana kompaktiškas ežeras, bet jo kraštovaizdis nėra vienodas nuo vieno kranto iki kito.