Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Ankstesni įžuvinimai
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto. Šiame vandens telkinyje nuo ledo galima žvejoti be žvejo mėgėjo kortelės - turint žvejo mėgėjo bilietą arba nemokamą žvejybos teisę.
Aprašymas
Krūminių tvenkinį geriausia suprasti ne kaip atskirą vandens telkinį, o kaip užlietą Versekos slėnio dalį. Prieš atsirandant užtvankai čia tekėjo upė su savo vingiais, senvagėmis ir siaura salpa. Sovietmečiu sulaikius Versekos vandenį, dalis šio senojo upės kraštovaizdžio atsidūrė po vandeniu. Todėl tvenkinio forma iki šiol labiau primena ištęstą upės ruožą nei platų, taisyklingą dirbtinį baseiną.
Verseka šioje vietoje jau būna palikusi aukštupio lygumas ir įsirėžusi į ryškesnį slėnį. Dėl to prie Krūminių vanduo vietomis remiasi į aukštesnius, mišku apaugusius krantus, o kitur išplatėja ten, kur senoji upės vaga turėjo daugiau erdvės. Moksliniuose Versekos slėnio tyrimuose pažymėta, kad patvenkus upę buvo užlieta nemažai ankstesnių vingių ir senvagių. Tai svarbi detalė, nes dabartinė tvenkinio kranto linija nėra atsitiktinė - ją iš dalies nulėmė iki užtvankos čia tekėjusios upės reljefas.
Tvenkinys išsitęsia pro Krūminių, Giniūnų ir Butvydonių apylinkes. Ties gyvenvietėmis prie vandens priartėja laukai, sodybos ir vietiniai keliai, o kitose vietose krantus užima miškas. Giniūnų pusėje į tvenkinio aplinką įsiterpia ir mažesnių upokšnių slėniai. Tokia pakrančių kaita gerai parodo, kad vanduo užliejo ne vienodą duburį, o jau susiformavusį Versekos slėnį su skirtingomis jo dalimis.
Rytinėje pakrantėje virš Versekos slėnio stūkso Krūminių piliakalnis. Jis čia buvo gerokai anksčiau nei tvenkinys. Piliakalnio šlaitus iš vakarų ribojo pati Verseka, o kitose pusėse - jos slėnio daubos. Patvenkus upę, vanduo priartėjo prie šios senosios vietos ir pakeitė jos aplinkos vaizdą, tačiau pats piliakalnis liko aukščiau. Tai viena iš nedaugelio vietų prie tvenkinio, kur dabartinis dirbtinis vandens telkinys tiesiogiai susitinka su daug senesniu Versekos slėnio naudojimu.
Užtvanka pakeitė ne tik kraštovaizdį. Moksliniuose upės tyrimuose pastebėta, kad dirbtinis vandens lygio reguliavimas veikia ir pačią Versekos vagą - sustiprėja krantų bei dugno ardymo procesai. Žemiau tvenkinio upė vėl susiaurėja ir tęsia kelią Merkio link, todėl užtvanka yra aiški riba tarp sukaupto vandens ir toliau tekančios Versekos. Šiandien prie jos veikia mažoji hidroelektrinė, tad vandens lygio reguliavimas tebėra aktyvi šios vietos dalis.
Tvenkinio atsiradimas kartu paslėpė dalį ankstesnio upės vaizdo. Versekos žemupyje dar galima aptikti senų jos vingių ir senvagių pėdsakų, tačiau prie Krūminių nemaža jų dalis liko po patvenktu vandeniu. Dėl to čia sunku atskirti, kur baigiasi žmogaus sukurtas telkinys ir kur prasideda senasis natūralus slėnis - dabartinė kranto linija sujungia abu.
Žemiau užtvankos vanduo vėl tampa Verseka ir teka pro siauresnį slėnį Merkio kryptimi. Krūminių tvenkinys lieka kaip išplatinta upės atkarpa, uždengianti dalį jos ankstesnių vingių, tačiau tebesekanti tą patį slėnį, kuriuo Verseka tekėjo dar iki patvenkimo.