Varduva
Varduva - Žemaitijos upė, kurios pakrantėse dar aiškiai matyti ilga vandens naudojimo istorija. Nuo Žemaičių Kalvarijos ji suka Sedos, Renavo ir Ukrinų link, o ties Grieže įteka į Ventą. Natūralesnėse vietose vaga siekia apie 10-20 metrų, tačiau tarp jų įsiterpia tvenkiniai ir užtvankos, todėl ramų vandenį netikėtai pakeičia siauresnė, gyvesnė upė.
Ši nuotrauka yra iliustracinė, sukurta naudojant dirbtinį intelektą. Patikrinta oficiali upės geometrija
Žemėlapis rodo bendrą upės vagą, o teisinės žvejybos sąlygos pateikiamos atskirai prie patikrintų ruožų.
UETK 30011310 Atnaujinta 2026-10-01Žuvys šioje upėje
Apie Varduva
Varduvos istoriją galima skaityti tiesiog važiuojant pasroviui. Dar 1938 m. prie jos buvo skaičiuojama dvylika vandens malūnų. Dalis jų seniai išnyko, tačiau pati upė iki šiol nėra visiškai laisva - jos kelyje likę Renavo, Vadagių, Ukrinų ir Juodeikių tvenkiniai, o kai kur veikia hidroelektrinės. Todėl Varduvoje už kelių kilometrų gali baigtis lėtas, patvenktas vanduo ir vėl prasidėti normali upės vaga.
Aukštupyje, netoli Barstyčių ir Žemaičių Kalvarijos, Varduva dar nedidelė. Dalis vagos ten reguliuota, jos plotis dažniausiai siekia vos 5-8 metrus. Žemaičių Kalvarijos apylinkėse upė jau turi aiškesnį slėnį, o pasukusi Sedos link pradeda daryti dideles kilpas. Toliau vandens daugėja, prisijungia intakai, ir Mažeikių rajone Varduva tampa 10-20 metrų pločio upe.
Renavo apylinkės - viena įdomesnių jos dalių. Tarp Kulšėnų ir Renavo saugomas raiškus Varduvos slėnio kraštovaizdis. Čia krantai nebėra vien lygūs laukai: atsiranda daugiau šlaitų, medžių, gilesnių posūkių ir vietų, kur pagrindinė srovė prisispaudžia prie vieno kranto. Natūralioje vagoje vidutinis gylis nėra didelis - apie 0,8-1,5 metro, tad ryškesnė duobė ar išplautas posūkis iš karto tampa svarbia upės dalimi.
Užtvankos Varduvoje nėra tik žemėlapio objektai. Jos realiai suskaido upę į skirtingo režimo atkarpas. Aukščiau užtvankos vanduo išplatėja ir sulėtėja, žemiau vėl atsiranda tėkmė, o jos stiprumas gali priklausyti ir nuo hidroelektrinės darbo. Todėl seniau pažįstama vieta čia ne visuomet elgiasi taip pat.
Paskutinėje kelionės dalyje Varduva praeina Ukrinų ir Juodeikių apylinkes, o ties Grieže pasiekia Ventą, visai netoli Latvijos sienos. Žemupys jau turi maždaug 587 km² baseino surinktą vandenį ir pagal mastelį mažai kuo primena kuklų aukštupį prie Barstyčių.
Jei Varduvoje norisi natūralesnės upės, o ne patvenkto vandens, daugiausia dėmesio nusipelno atkarpos tarp tvenkinių ir Varduvos slėnis Renavo pusėje. Čia geriausiai matyti tai, kuo ši upė išsiskiria - ryškūs vingiai, žemaitiškas slėnis ir sena vandens malūnų bei užtvankų istorija.
Vaga ir jos eiga
Žemėlapis skirtas orientacijai ir rodo bendrą upės vagą.