Kur gyvena ir laikosi
Gilūs, šaltavandeniai ir pakankamai deguonies turintys ežerai. Vasarą svarbi gili vėsaus vandens zona žemiau šiltesnių paviršinių sluoksnių; jautri ilgalaikiam giliųjų sluoksnių deguonies praradimui.
Atvira gili ežero dalis ir vandens storymė, kurioje susitelkia zooplanktonas. Žiemą būriai gali laikytis skirtingame gylyje virš duburių, todėl vien dugno gylis neparodo tikros žuvies padėties.
Sezonas ir aktyvumas
Šaltavandenė rūšis. Vasarą laikosi giliai, kur vanduo vėsus, o žiemą žvejams tampa lengviau pasiekiama nuo ledo. Populiacijos būklė glaudžiai susijusi su giliųjų ežero sluoksnių temperatūra ir deguonimi.
Būrinė pelaginė žuvis, nuolat judanti paskui planktono sankaupas. Nedidelis kūno dydis reiškia, kad ji pati yra svarbus maisto objektas plėšrioms giliųjų ežerų žuvims.
Kaip atpažinti
Nedidelė, liekna ir sidabriška žuvis su tamsesne nugara, gana didele burna ir lašišažuvėms būdingu riebaliniu peleku. Šviežiai sugautos stintos ir jų gėlavandenės formos dažnai turi charakteringą, agurką primenantį kvapą.
Kuo minta
Daugiausia zooplanktonas - smulkūs vėžiagyviai ir kiti planktoniniai organizmai. Didesnės stintelės gali papildomai vartoti vabzdžių lervas ar smulkų žuvų mailių.
Ant ko kimba
Smulkios avižėlės, maži vertikalūs ar blizgantys masalai, smulkūs kabliukai su uodo trūklio lerva ar mažu žuvies gabalėliu. Masalas turi būti pateiktas tame gylyje, kuriame juda būrys.
Kada geriausiai kimba?
Dažniausiai tikslinė žvejyba vyksta žiemą nuo saugaus ledo. Būriai gali aktyviau maitintis ryte, vakare ar prieblandoje, tačiau konkrečiame ežere svarbiausia surasti jų gylį.
Žvejybos būdai
Poledinė žvejyba jautria trumpa meškere, kelių smulkių kabliukų sistemėlėmis ar avižėlėmis. Echolotas gali padėti nustatyti, ar žuvys laikosi prie dugno, ar pakibusios vandens storymėje.
Nerštas
Europinės stintos gėlavandenės formos neršia šaltuoju metų periodu ar anksti pavasarį, priklausomai nuo vietos. Ežeruose ikrai dedami ant tinkamo mineralinio substrato ar augalijos; konkretus laikas priklauso nuo temperatūros.
Dydis
Ežerinės stintelės paprastai nedidelės - dažniausiai apie 10-20 cm. Jos ženkliai mažesnės už jūroje augančią praeivę europinės stintos formą.
Apsauga ir retumas
Lietuvoje ežerinė stintelė laikoma vietine, su ledynmečio šaltavandeniais ežerais susijusia forma. Jai svarbiausia išsaugoti gilių ežerų vėsų ir deguonies turtingą hipolimnioną.
Svarbios taisyklės
Poledinėje žvejyboje būtina laikytis ne tik žvejybos, bet ir ledo saugumo reikalavimų. Konkretūs įrankių, kabliukų skaičiaus ar laimikio ribojimai tikrinami pagal galiojančias taisykles.