Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Ankstesni įžuvinimai
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Šiam telkiniui taikoma sistemoje patikrinta speciali oficialaus teisės akto išimtis.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku iš telkinio ploto ir patikrintos specialios D1-337 išimties pagal UETK kodą.
Taikomi detalūs atskirų akvatorijų, laikotarpių, atstumų nuo kranto, slipų ir plaukiojimo priemonių ribojimai. Prieš plaukiant būtina tikrinti oficialų D1-337 tekstą.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto. Draudžiama žvejyba Kauno marių regioniniame parke: 1) Nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 m. zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose (draudžiama žvejoti bet kokiais masalais ir būdais). 2) Nemune nuo Kauno HE užtvankos iki 500 m žemiau Kauno HE užtvankos (draudžiama žvejoti bet kokiais masalais ir būdais). 3) Draudžiama žvejoti, išlipti ir lankytis Arlaviškių ornitologiniame draustinyje (Paukščių salose) nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.
Aprašymas
Kauno marių kraštovaizdis atsirado ne natūraliai. 1959 m. užtvenkus Nemuną ties Kaunu, vanduo užliejo didelę senojo upės slėnio dalį ir iki tol čia buvęs vingiuotas Nemuno koridorius virto mariomis. Po vandeniu liko pievos, miškų plotai, kelių atkarpos ir gyvenviečių vietos, o iš būsimos užliejamos teritorijos buvo iškelti šimtai sodybų. Ši istorija iki šiol yra viena ryškiausių Kauno marių tapatybės dalių.
Buvusį upės slėnį galima atpažinti ir dabartinėje marių formoje. Vandens telkinys ilgas, vingiuotas, su daugybe įlankų, o užlieti mažesnių Nemuno intakų slėniai kai kur sudaro siaurus, giliai į sausumą įsiterpiančius vandens ruožus. Krantai taip pat nevienodi: vienur vanduo remiasi į aukštus stačius šlaitus ir atodangas, kitur atsiveria žemesnės įlankos, salos ar miškingos pakrantės.
Žemutinę marių dalį ir vertingiausias jos apylinkes saugo Kauno marių regioninis parkas. Jo kraštovaizdyje išsiskiria didžiosios atodangos, užlietos Nemuno intakų žiotys, Arlaviškių kadagynas ir kitos gamtinės teritorijos. Šis ruožas svarbus ir vandens paukščiams - marios bei jų pakrantės yra reikšmingos perėjimo ir migracijų poilsio vietos.
Kauno marios turi ir neįprastai stiprų kultūrinį sluoksnį. Pakrantėje stovi Pažaislio vienuolyno kompleksas, ties Rumšiškėmis įsikūręs Lietuvos etnografijos muziejus, o skirtingose marių vietose išlikusi užlieto Nemuno slėnio kaimų, kelių ir sodybų atmintis. Todėl šiandieninis vandens telkinys vienu metu pasakoja dvi istorijas - senojo Nemuno slėnio ir visiškai naujo kraštovaizdžio, kurį XX amžiuje sukūrė žmogus.