Kur gyvena ir laikosi
Didesnės žemumų upės, lėtesnės vagos ir užutekiai, dideli ežerai, marios. Mėgsta pakankamai deguonies turintį vandenį ir struktūringas vietas, kuriose gausu įvairaus maisto.
Srovės siūlės, duobių kraštai, tiltų atramos, įtekėjimai, medžių šešėliai, pakrantės krūmai, akmenuoti ruožai ir seklumų kraštai. Stambesnės meknės dažnai laikosi arčiau saugios gelmės.
Sezonas ir aktyvumas
Pavasarį migruoja į nerštavietes, vasarą intensyviai naudojasi įvairiu maistu, rudenį daugiau dėmesio skiria kaloringam gyvūniniam maistui ir gali trauktis į gilesnes vietas.
Jaunesnės meknės būriuojasi, stambesnės dažniau laikosi mažomis grupėmis ar pavieniui. Tai atsargi žuvis, kuri gerai mato žveją seklioje vietoje ir greitai reaguoja į triukšmą.
Kaip atpažinti
Tvirtas, pailgas karpinės žuvies kūnas, sidabriški ar gelsvai bronziniai šonai, tamsesnė nugara. Pilviniai ir analinis pelekai dažnai rausvi. Galva santykinai didelė, burna terminalinė - tinkama maistui imti ne tik nuo dugno.
Kuo minta
Vabzdžiai ir jų lervos, kirminai, moliuskai, vėžiagyviai, augalinė medžiaga ir vaisiai ar sėklos, patenkantys į vandenį. Didesni individai taip pat minta smulkiomis žuvimis.
Ant ko kimba
Sliekai, vabzdžiai, lervos, duona, kukurūzai ir kiti karpinių masalai. Spiningui - mažos sukriukės, vobleriai, guminukai; muselinei - sausos ir šlapios muselės pagal vabzdžių aktyvumą.
Kada geriausiai kimba?
Pavasarį po neršto ir šiltuoju sezonu geros rytinės bei vakarinės valandos. Vasarą paviršinis vabzdžių aktyvumas gali sukelti trumpus, bet intensyvius maitinimosi periodus.
Žvejybos būdai
Plūdinė ir dugninė žvejyba, feederis, lengvas spiningas bei muselinė. Meknė yra stipri srovės žuvis, todėl net vidutinio dydžio individas gali aktyviai priešintis.
Nerštas
Neršia pavasarį, dažnai migruodama į intakus ar seklesnes tekančio vandens vietas. Ikrus deda ant žvirgždo, akmenų ar augalijos, priklausomai nuo vietos.
Dydis ir svoris
Dažnai sugaunamos 25-50 cm meknės. Rūšis gali pasiekti maždaug 85 cm standartinį ilgį ir apie 4 kg svorį, nors tokie egzemplioriai reti.
Apsauga ir retumas
Meknė yra vietinė Lietuvos rūšis. Upėse jai svarbus buveinių tęstinumas, natūrali srovės struktūra, pakrančių priedangos ir galimybė pasiekti nerštavietes.