Jara-Šetekšna

Jara-Šetekšna teka per Rokiškio ir Anykščių rajonus ir yra dešinysis Šventosios intakas. Upė įdomi jau vien savo pavadinimu: aukštutinė jos dalis vadinama Šetekšna, o žemiau buvusio Jaros ežero prasideda Jara. Ši riba yra ties Jotkonių apylinkėmis, maždaug 16 kilometrų nuo žiočių.

Didelė dalis upės teka per gana atvirą, lygų kraštovaizdį. Vaga nėra itin vingiuota, o maždaug 23 kilometrai jos buvo ištiesinti. Vis dėlto Jara-Šetekšna nėra vienodas kanalas nuo pradžios iki pabaigos. Vienur krantai atviri ir prie vandens galima prieiti gana paprastai, kitur pakrantės apaugusios, drėgnos arba nuo artimiausio kelio tenka paeiti gerokai toliau.

Vagos plotis skirtingose vietose siekia maždaug 6-15 metrų, o gylis - nuo pusės metro iki maždaug 2 metrų. Srovė dažniausiai nėra stipri, todėl ieškant žvejybos vietos verta daugiau dėmesio skirti ne vien pagrindinei tėkmei, bet ir posūkiams, gilesnėms vietoms, intakų santakoms bei kitoms vagos permainoms.

Upės vandens lygis per metus gali gerokai svyruoti. Pavasarį ar po ilgesnių lietų kai kurios vietos atrodo visai kitaip nei sausą vasarą, kai seklesnėse atkarpose vandens gerokai sumažėja. Dėl to seniau atrasta vieta nebūtinai bus tokia pati atvykus kitu metų laiku.

Pirmą kartą važiuojant prie Jaros-Šetekšnos geriau rinktis konkretų ruožą, o ne tiesiog artimiausią tašką prie upės. Tiltai ir keliai padeda privažiuoti arčiau, tačiau patogus priėjimas žemėlapyje dar nereiškia patogios vietos prie pat vandens. Šioje upėje keli kilometrai gali pakeisti ir vagos plotį, ir krantų pobūdį, todėl vietos paieškai verta skirti šiek tiek daugiau laiko.