zvejyba24.lt
Žuvis

Srovinė aukšlė

Alburnoides bipunctatus
VietinėGėlavandenė

Srovinė aukšlė - nedidelė vietinė karpinių šeimos žuvis, mėgstanti skaidrias, gerai deguonimi aprūpintas upes ir sraunesnes žvirgždėtas vietas. Minta daugiausia vabzdžiais ir jų lervomis.

Srovinė aukšlė
Šios žuvies nuotrauka pažymėta kaip tikra nuotrauka.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta:
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus) - smulki, judri upių žuvis, kurios gyvenimas glaudžiai susijęs su tekančiu ir deguonimi turtingu vandeniu. Ji būdinga papėdžių upeliams ir upėms, ypač sraunesniems ruožams. Pietinės Baltijos baseino upės patenka į natūralų jos paplitimo arealą, todėl Lietuvoje ji laikoma vietine.

Žuvys dažnai laikosi atvirame upės vandenyje virš žvirgždo, smėlio ar akmenų. Maitinasi vandens vabzdžių lervomis, į vandenį nukritusiais vabzdžiais, smulkiais vėžiagyviais, gali rinkti ir diatomėjas. Tai nedidelė žuvis, todėl pati yra svarbus maistas upėtakiams, ešeriams ir kitiems plėšrūnams.

Srovinė aukšlė nėra pagrindinis Lietuvos žvejų taikinys, bet gali užkibti plūdine ar lengva museline įranga, kai naudojami labai smulkūs vabzdžius imituojantys masalai. Jos buvimas upėje dažnai siejamas su tinkama srovine buveine, todėl upių tiesinimas, dumblėjimas ir tarša gali būti svarbesni už tiesioginę žvejybos apkrovą.

SEZONINIS AKTYVUMAS

Kada ši žuvis aktyvesnė?

Orientaciniai sezono įverčiai. Taisyklės →
VIETŲ KATALOGAS

Viešos žvejybos vietos

Viešos žvejybos vietos: 9

Rodomos Zvejyba24.lt katalogo vietos, susietos su šia rūšimi. Tai nėra pilnas rūšies paplitimo žemėlapis.

Kur gyvena ir laikosi

Sraunūs, skaidrūs ir gerai deguonimi aprūpinti upeliai bei upės, dažniausiai su žvirgždo, smėlio, akmenukų ar akmenų dugnu. Gali būti ir ramesniuose upių ruožuose, jei vandens kokybė gera.

Srovės liežuviai, rėvos, seklūs žvirgždėti ruožai, srovės ir užuovėjos riba, vietos žemiau akmenų ar kitų kliūčių, kur srovė atneša maisto.

Sezonas ir aktyvumas

Pavasarį ir vasaros pradžioje vyksta nerštas, vasarą aktyviai minta vabzdžiais, o šaltuoju laikotarpiu laikosi gilesnėse ir ramesnėse upės vietose.

Būrinė, judri žuvis, laikosi atvirame tekančiame vandenyje ir nuolat reaguoja į srovės atnešamą maistą. Gali greitai persikelti tarp rėvos ir ramesnės užuovėjos.

Kaip atpažinti

Liekna sidabriška žuvis su tamsesne nugara, santykinai didele akimi ir galine burna. Šoninė linija ryški, išlinkusi žemyn ir iš abiejų pusių gali atrodyti tarsi pažymėta tamsesniais taškais - iš čia kilęs lotyniškas pavadinimas bipunctatus.

Kuo minta

Vandens vabzdžių lervos ir suaugę vabzdžiai, į vandenį nukritę sausumos vabzdžiai, smulkūs vėžiagyviai ir dalis augalinio ar dumblinio maisto, įskaitant diatomėjas.

Ant ko kimba

Labai smulkūs vabzdžių lervų masalai, mažos muselės ar kiti smulkūs natūralų upės maistą imituojantys masalai. Dažniau tai atsitiktinis laimikis nei specializuota žūklė.

Kada geriausiai kimba?

Aktyvi dieną, ypač šiltuoju sezonu, kai upėje gausu vabzdžių. Geras vabzdžių kritimas į vandenį gali padidinti maitinimosi aktyvumą paviršiuje ir vandens storymėje.

Žvejybos būdai

Lengva plūdinė arba subtili muselinė žvejyba labai mažais masalais. Dėl nedidelio žuvies dydžio sportinis gaudymas retai būna pagrindinis tikslas.

Nerštas

Neršia mažomis grupėmis, ikrus dėdama giliai į žvirgždą stipresnėje srovėje. Dėl to švarus, neuždumblėjęs žvirgždo substratas yra svarbi reprodukcinė buveinė.

Dydis ir svoris

Maksimalus registruotas srovinės aukšlės ilgis siekia maždaug 18,5 cm, o masė - apie 30 g. Dažnas dydis gerokai mažesnis, apie 9 cm.

Apsauga ir retumas

Vietinė rūšis. Daug kur Europoje jai nepalankus upių reguliavimas, tarša ir žvirgždėtų sraunių buveinių uždumblėjimas, todėl natūralios upės struktūros išsaugojimas svarbus vietinėms populiacijoms.

Svarbios taisyklės

Tai nėra pagrindinė reguliuojama mėgėjiškos žvejybos rūšis, tačiau visada galioja bendros žvejybos taisyklės ir konkretaus vandens telkinio režimas.