Kur gyvena ir laikosi
Upės, jų žemupiai, estuarijos, Kuršių marių ir kiti apysūriai Baltijos baseino vandenys; kai kurios populiacijos gali gyventi gėluose ežeruose. Nerštui reikia tekančio vandens ir tinkamo substrato.
Gilesnės vagos, srovės ir lėtesnio vandens riba, ruožai žemiau rėvų, akmenuoto ar žvirgždėto dugno plotai. Migracijos metu būriai juda upės vaga ir sustoja prie kliūčių ar srovės lūžių.
Sezonas ir aktyvumas
Ryškiausias sezoninis reiškinys - migracija į upes neršti. Po neršto dalis žuvų grįžta į žemupius, marias ar jūrą. Rudenį žiobriai taip pat gali sudaryti didesnes sankaupas prieš žiemojimą.
Būrinė, stipri srovės žuvis. Migracijos metu gali įveikti didelius atstumus prieš srovę. Maitinantis būrys kartais ilgiau sustoja tinkamoje dugno aikštelėje, todėl jaukinimas gali būti efektyvus.
Kaip atpažinti
Pailgai aukštas, sidabriškas kūnas, santykinai ilga nosis ir apatinė, maistui nuo dugno pritaikyta burna. Neršto metu patinai tampa ryškesni, gali patamsėti nugara ir atsirasti nerštinių gumbelių.
Kuo minta
Dugno bestuburiai - vabzdžių lervos, kirminai, smulkūs moliuskai ir vėžiagyviai. Maitindamasis žiobris renka smulkų gyvūninį maistą nuo grunto.
Ant ko kimba
Sliekai, musių ir uodo trūklio lervos, apsiuvų lervos bei kiti smulkūs gyvūniniai masalai. Kai kur veikia grūdiniai masalai, tačiau srovėje svarbiau tikslus pateikimas prie dugno.
Kada geriausiai kimba?
Biologiškai aktyviausias ir labiausiai pastebimas pavasarinės migracijos metu; po neršto ir vėliau žuvys vėl persiskirsto. Žvejybos laiką būtina derinti su galiojančiais sezoniniais draudimais.
Žvejybos būdai
Feederis, dugninė ir plūdinė žvejyba srovėje. Reikia parinkti šėryklą ar svarelį, kuris laikytų dugną, bet nebūtų nereikalingai sunkus.
Nerštas
Pavasarį migruoja prieš srovę ir neršia greitesnėse, seklokose upių vietose ant žvirgždo bei akmenukų. Neršto laikas priklauso nuo temperatūros ir upės hidrologinių sąlygų.
Dydis ir svoris
Dažniausiai 20-35 cm, tačiau rūšis gali užaugti iki maždaug 50 cm ir apie 1,4 kg. Stambesnius individus žvejai vertina kaip laimikį.
Apsauga ir retumas
Žiobris yra vietinė migruojanti rūšis. Jo populiacijoms labai svarbus upių praeinamumas, nerštaviečių kokybė ir galimybė laisvai migruoti tarp maitinimosi bei neršto vietų.
Svarbios taisyklės
Žiobrių migracijos ir neršto metu gali būti taikomi specialūs sezoniniai ar vietos ribojimai. Prieš žvejybą upėse privaloma patikrinti naujausias oficialias taisykles ir konkretaus ruožo režimą.





