Rask ežerą, tvenkinį ar upę ir peržiūrėk patikrintą žvejybos informaciją.
UpėVenta Lietuvos šiaurėje turi savo veidą: ties Papile jos slėnio šlaituose atsiveria juros periodo uolienos ir fosilijos, ties Viekšniais upę pristabdo senas malūno tvenkinys, o Mažeikių link ji jau teka plačia, stipria vaga. Tai ne vien lėta lygumų upė - didelės kilpos, statesni krantai ir nuolat besikeičianti pagrindinės srovės kryptis čia sukuria nemažai įdomių vietų žvejybai.
UpėVerknė - Nemuno intakas, kurio charakteris ryškiausiai atsiskleidžia žemupyje. Už Aukštadvario ežeringo krašto vaga smarkiai vingiuoja, o artėjant prie Birštono slėnis siaurėja, daugėja akmeningų rėvų ir statesnių šlaitų. Prie Jundeliškių bei Verbyliškių upė jau gerokai platesnė, o paskutiniai kilometrai baigiasi Nemune vos už kelių kilometrų nuo Birštono.
Vėžaičių tvenkinys telkšo pietrytiniame miestelio pakraštyje, ten, kur 1974 m. buvo užtvenkta Skinija. Vandens juosta siaura ir ištęsta: apie 1,22 km ilgio, bet vos iki 150 m pločio. Krantai vietomis aukštoki ir daugiausia apaugę medžiais, toliau plyti dirbami laukai. Telkinys išnuomotas, todėl žvejyba jame limituota, o prie vandens veikia poilsio sodyba.
Viekšnių malūno tvenkinys yra pietrytiniame Viekšnių pakraštyje, ant Ventos upės. Jis susiformavo pastačius vandens malūną ir užtvenkus upę, o šiandien tvenkinį su aplinka sieja išlikęs malūno pastatas ir per Ventą einantis kabantis pėsčiųjų tiltas.
UpėVilnia, dažnai vadinama Vilnele, sostinę pasiekia jau sukaupusi visai nemažą srovę. Iki Naujosios Vilnios ji teka per pasienio ir priemiesčių kraštovaizdį, o paskutiniai kilometrai tampa išskirtiniai - Pūčkorių atodanga, Belmontas, akmenuota vaga, rėvos ir status slėnis. Vilniaus centre upė savo kelionę baigia Neryje, ties Gedimino kalno papėde.
Vilniškių ežeras telkšo prie senojo Vilniškių kaimo, kurio istorijoje minimas ir buvęs palivarkas. Ežero aplinką šiandien sudaro pievos, dirbami laukai ir šiaurėje prie vandens priartėjantis Gaveikių miškas.
UpėVirvytė, dar vadinama Virvyčia, iš Biržulio išteka jau atsinešdama Lūksto ir Varnių ežeryno vandenį. Toliau jos kelias veda pro Tryškius, Kairiškius ir Kapėnus iki Ventos prie Viekšnių. Upė vingiuota, o jos istoriją iki šiol primena gausybė senų užtvankų ir tvenkinių - XX a. pirmoje pusėje prie Virvytės veikė net keliolika vandens malūnų.
Vosiliukų malūno tvenkinio pavadinime išliko tikroji šios vietos istorija. Moluvenė čia buvo patvenkta dar tarpukario pradžioje, o prie užtvankos veikė medinis vagos tipo vandens malūnas. Pietinėje pakrantėje prie vandens leidžiasi Panerių miškas, o kitose pusėse vėliau išaugo Vosiliukų sodų gyvenvietė. Žemiau užtvankos tvenkinio vanduo vėl susirenka į Moluvenės vagą, kuriai iki Neries lieka palyginti trumpas kelias.
Žadeikių tvenkinys yra Sedos seniūnijoje, šalia Žadeikių kaimo. Tai kastinis tvenkinys žemais krantais, vietomis apaugusiais medžiais ir krūmais. Aplink vyrauja pievos ir dirbami laukai.
UpėŽeimena išteka iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais ir per pušynų apsuptą Švenčionių kraštą teka Pabradės link. Tai gana vandeninga upė: iki Pabradės jos vaga dažniausiai siekia 12-40 metrų, o žemiau vietomis išplatėja iki maždaug 50 metrų. Žvejojant čia daug ką lemia srovės kraštai, intakų santakos ir gilesni vingiai, o ne vien patogus priėjimas nuo kelio.
Žibikų tvenkinys yra Žibikų kaime, Viekšnių seniūnijoje. Jis susidarė patvenkus Pievio upę, kuri teka per kaimo teritoriją ir toliau įteka į Ventą.