Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Samavo žemėlapyje sunku nubrėžti vieną paprastą ežero kontūrą. Vanduo čia giliai įsiterpia tarp krantų, siaurėja, vėl prasiplečia, o pietrytinė įlanka nuo pagrindinės ežero dalies atsiskiria taip ryškiai, kad vadinama Ilgio, arba Bevardžio, ežeru. Tarsi viename dideliame ežere būtų pasislėpęs dar vienas mažesnis.
Atvirą vandens plotą dar labiau suskaido šešios salos. Jos nėra pliki žemės lopinėliai - salose auga pušys, beržai ir juodalksniai, todėl iš skirtingų Samavo vietų horizontas nuolat keičiasi. Vienur matomas platus vanduo, kitur prieš akis lieka siauresni koridoriai tarp salų, kyšulių ir aukštų krantų.
Didelę Samavo dalį iš trijų pusių uždaro miškai. Vakaruose driekiasi Gražutės giria, pietuose ir pietryčiuose - Tumiškės, o šiaurės rytų pusėje - Pagraužiškio miškas. Dauguma krantų aukšti ir ryškiai pakilę virš vandens, tačiau rytinėje ir vakarinėje dalyse pasitaiko žemų, pelkėtų ruožų. Dėl tokio kontrasto ežeras net ir savo pakrantėse neturi vienodo veido.
Samavas surenka vandenį iš kelių aplinkinių ežerų. Iš šiaurės jį pasiekia Apiričio upelis, iš rytų - Vaisinė, o pietryčiuose įteka vanduo iš Ilgio. Pietvakarių gale prasideda Samavos upelis, kuriuo vanduo keliauja į Ūpartą ir toliau į Šventosios sistemą. Taigi Samavas yra ne uždaras didelis ežeras, o svarbi viso Gražutės krašto vandens tinklo dalis.
Didžioji ežero dalis patenka į Gražutės regioninį parką ir Gražutės kraštovaizdžio draustinį. Pats Samavas kartu su aplinkiniais miškais, salomis ir stipriai raižyta pakrante yra vienas iš telkinių, formuojančių regioninio parko saugomą kalvoto, miškingo ir ežeringo Šventosios aukštupio kraštovaizdį.