Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Įžuvinimų įrašų šiuo metu nėra.
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Ūpartą galima skaityti kaip vieną Šventosios kelionės epizodą. Upė į ežerą ateina iš rytų, perskrodžia visą jo ilgį ir vakariniame gale vėl susirenka į vagą. Tuo pat metu čia baigiasi dar vienas vandens kelias - iš Samavo ežero atitekanti Samava. Dvi atskiros tėkmės susitinka viename gana siaurame, iš vakarų į rytus nutįsusiame ežere.
Šiaurinis krantas turi visai kitą nuotaiką nei pietinis. Ten vanduo glaudžiasi prie Gražutės miško, krantai kyla aukščiau ir ežeras atrodo uždaresnis. Pietuose miškas atsitraukia: už siauresnės medžių ir krūmų juostos atsiveria pievos, o prie ežero įsikūrusios Samaukos ir Tiltiškių apylinkės.
Ūparto dugnas irgi turi savitą bruožą. Zarasų rajono ežerų tyrime nurodoma, kad jį dengia karbonatingas dumblas ir gėlavandenė klintis. Tai nėra detalė, kurią pastebėtum nuo kranto, tačiau ji išskiria ežerą iš paprasto „smėlėto ar dumblėto“ telkinio aprašymo ir parodo kitokią jo geologinę sandarą.
Vandens plote yra nedidelė sala. Ji nėra tokia ryški kaip didžiųjų Zarasų ežerų salos, tačiau ilgame, palyginti siaurame Ūparto kontūre tampa aiškiu orientyru. Kartu su mišku šiaurėje ir atviresne pietine pakrante ji suskaido ežerą į kelis skirtingai atrodančius ruožus.
Visa ši vieta priklauso Gražutės regioniniam parkui. Ūpartas čia nėra atskiras ežeras tarp miškų - jis įsiterpia į ištisą Šventosios aukštupio grandinę, kur upė tai susiaurėja į vagą, tai vėl išsilieja į ežerus. Būtent Ūparte šis virsmas matomas ypač aiškiai.