zvejyba24.lt
Žuvis

Pūgžlys

Gymnocephalus cernua
VietinėGėlavandenė

Pūgžlys - nedidelė vietinė ešerinių šeimos žuvis, dažnai gyvenanti prie dugno ežeruose, upėse ir mariose. Jis puikiai orientuojasi silpnoje šviesoje ir minta dugno bestuburiais.

Pūgžlys
Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta: 2026 m. spalio 1 d.
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Pūgžlys (Gymnocephalus cernua) - nedidelė, bet labai gerai prie priedugnio gyvenimo prisitaikiusi ešerinių šeimos žuvis. Ji paplitusi Baltijos baseine, gyvena ežeruose, tvenkiniuose, lėtose ir vidutinės tėkmės upėse, estuarijose ir apysūriuose vandenyse. Lietuvos telkiniuose pūgžlys dažnai yra įprasta dugno žuvų bendrijos dalis.

Rūšis mėgsta lėtesnį vandenį ir minkštą, smėlingą ar žvirgždėtą dugną, dažnai laikosi giliau nei ešerys. Pūgžlio galvos šoninės linijos kanalų sistema labai jautri, todėl žuvis gali efektyviai rasti maistą tamsoje. Racioną sudaro zooplanktonas, uodų trūklių lervos, kirmėlės, smulkūs vėžiagyviai ir kiti dugno bestuburiai.

Žvejams pūgžlys dažnai būna šalutinis laimikis gaudant karšius, kuojas ar ešerius. Mažas sliekas, lerva ar kitas smulkus dugninis masalas jam patrauklus, tačiau sportine prasme rūšis retai pasirenkama kaip pagrindinis tikslas. Ekosistemoje jis svarbus ir kaip plėšrūnų maistas, ir kaip dugno bestuburių vartotojas.

SEZONINIS AKTYVUMAS

Kada ši žuvis aktyvesnė?

Biologinis aktyvumas nėra leidimas žvejoti. Taisyklės →
REKOMENDUOJAMI MASALAI

Kokius masalus verta svarstyti?

Visi masalų gidai →
VIETŲ KATALOGAS

Viešos žvejybos vietos

Viešos žvejybos vietos: 4

Rodomos Zvejyba24.lt katalogo vietos, susietos su šia rūšimi. Tai nėra pilnas rūšies paplitimo žemėlapis.

Kur gyvena ir laikosi

Eutrofiniai ežerai, tvenkiniai, lėtesnės žemumų upės, vandens talpyklos, estuarijos ir apysūrės lagūnos. Dažnai renkasi gilesnį vandenį ir smėlio, žvyro ar minkšto dugno zonas.

Duobių pakraščiai, lėtos vagos, smėlingi ir žvirgždėti dugno plotai, gilesnės įlankos. Gali laikytis vietose, kur mažai augalijos.

Sezonas ir aktyvumas

Aktyvus didelę metų dalį. Žiemą gali būti gaudomas nuo ledo, o pavasarį sekliau neršia. Vasarą dažnai laikosi gilesnėse, stabilesnėse vietose.

Dažnai laikosi būreliais prie dugno. Gerai jaučia vibracijas ir gali maitintis esant labai silpnai šviesai, todėl jo aktyvumas nepririštas tik prie dienos.

Kaip atpažinti

Kūnas trumpokas ir gana aukštas, galva stambi, žiaunadangčių kraštai su aštriais dygliais. Nugaros pelekas ilgas, priekinė dalis su kietais spinduliais. Kūnas gelsvai, rusvai ar alyviškai margas smulkiomis tamsiomis dėmėmis.

Kuo minta

Zooplanktonas, uodų trūklių lervos, oligochetinės kirmėlės, smulkūs vėžiagyviai ir kitas zoobentosas. Didesni individai gali imti žuvų ikrus ar mailių.

Ant ko kimba

Mažas sliekas, uodo trūklio ar musės lerva, smulkūs gyvūniniai masalai prie dugno. Dažnai užkimba netyčia gaudant kitas dugno žuvis.

Kada geriausiai kimba?

Gali maitintis ir dieną, ir naktį. Dėl gerai išvystytos šoninės linijos ypač efektyviai randa maistą tamsoje ar drumstame vandenyje.

Žvejybos būdai

Lengva dugninė, feederis, plūdinė žvejyba prie dugno ir poledinė žūklė smulkiais masalais. Specializuota žūklė reta, nes pūgžlys dažniau yra šalutinis laimikis.

Nerštas

Neršia pavasarį sekliau, ikrus lipniomis juostomis ar sankaupomis deda ant akmenų, augalų ir kito substrato. Viena patelė gali išneršti daugiau nei vieną porciją.

Dydis

Dažniausiai pūgžliai nedideli - apie 8-15 cm. Maksimalus registruotas ilgis siekia maždaug 25 cm, tačiau tokie individai reti.

Apsauga ir retumas

Lietuvoje vietinė ir plačiai paplitusi rūšis. Bendrai nelaikoma nykstančia, tačiau gausumas konkrečiame telkinyje priklauso nuo dugno buveinių, eutrofikacijos ir plėšrūnų bendrijos.

Svarbios taisyklės

Pūgžlys nėra tarp dažniausiai specialiais dydžio ar sezono ribojimais valdomų rūšių, tačiau visada galioja bendros mėgėjiškos žvejybos ir konkretaus telkinio taisyklės.