ežeras Ūstas

Aprašymas

Ūstas telkšo tokioje vietoje, kur ežeras nėra pasislėpęs nuo žmogaus, bet ir netampa gyvenvietės centru. Palei skirtingas jo puses eina vietiniai keliai, netoliese išsibarsčiusios kelios nedidelės gyvenvietės, tačiau tarp jų lieka nemažai miško, pievų ir atviros pakrantės. Dėl to važiuojant Salako apylinkėmis vanduo tai priartėja prie kelio, tai vėl pasislepia už medžių ir reljefo.

Ežeras ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius. Didžioji krantų dalis aukštesnė ir sausesnė, vakarų pusėje reljefas leidžiasi švelniau, o šiaurės rytiniame gale atsiranda pelkėtesnis ruožas. Pietuose ir pietryčiuose krantą uždengia Giteniškės miškas; kitose vietose daugiau pievų ir mažesnių medžių masyvų. Todėl Ūstas neturi vieno vyraujančio pakrantės vaizdo.

Šiaurės rytinis ežero galas nėra aklinas - iš jo vanduo nuteka Tetervinio kryptimi. Būtent ten, kur prasideda ištekėjimas, pakrantė tampa drėgnesnė ir žemesnė. Tai viena iš nedaugelio vietų, kur ežero sandarą galima perskaityti tiesiog iš kraštovaizdžio, be techninių schemų.

Zarasų rajono savivaldybės užsakytame ežerų tyrime Ūstas minimas tarp gilesnių rajono ežerų. Toks pobūdis dera su jo gana kompaktiška, ištęsta forma ir aukštesniais krantais - iš pirmo žvilgsnio ežeras nėra milžiniškas, tačiau jo duburys ryškesnis nei daugelio aplinkinių mažų telkinių.

Ūstas yra Gražutės regioninio parko teritorijoje, tačiau jo aplinka neprimena vien tik saugomo miško kampelio. Čia svarbus būtent miško, kaimų, kelių ir atviresnių laukų santykis. Pietinėje pusėje ežeras atrodo beveik miško apsuptas, o šiauriau atsiveria jau visai kitoks, labiau gyvenamas Zarasų krašto peizažas.