zvejyba24.lt
Žuvis

Gružlys

Gobio gobio
VietinėGėlavandenė

Gružlys - nedidelė vietinė dugninė žuvis, dažna smėlinguose ir žvirgždėtuose upių bei kai kurių ežerų ruožuose. Jis laikosi būreliais ir minta dugno bestuburiais.

Gružlys
Iliustracinė nuotrauka, sukurta naudojant AI.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta: 2026 m. spalio 6 d.
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Gružlys (Gobio gobio) - nedidelė karpinių šeimos žuvis, gerai prisitaikiusi rinkti maistą nuo dugno. Ji natūraliai paplitusi didelėje Europos dalyje, įskaitant Baltijos baseiną, todėl Lietuvos upėse yra vietinė rūšis. Gružlių galima rasti nuo mažesnių upelių iki didelių lygumų upių, taip pat kai kuriuose ežeruose.

Tipiškas gružlio dugnas - smėlis arba žvirgždas. Žuvys dažnai laikosi būreliais sekliau, ypač ten, kur srovė nėra per stipri ir atneša maisto. Apatinė burna ir du maži ūsai burnos kampuose padeda surasti vabzdžių lervas, smulkius moliuskus, vėžiagyvius ir kitą zoobentosą. Nors daugiausia aktyvus dieną, stipriai trikdomos žuvys gali daugiau maitintis prietemoje.

Žvejyboje gružlys gali užkibti ant smulkaus slieko, lervos ar kito mažo dugninio masalo. Dėl nedidelio dydžio jis retai būna pagrindinis sportinės žūklės tikslas, tačiau žvejams svarbus kaip natūrali plėšriųjų žuvų mitybos grandinės dalis. Naudojant bet kokias žuvis masalui būtina tikrinti galiojančias taisykles.

SEZONINIS AKTYVUMAS

Kada ši žuvis aktyvesnė?

Biologinis aktyvumas nėra leidimas žvejoti. Taisyklės →
VIETŲ KATALOGAS

Viešos žvejybos vietos

Viešos žvejybos vietos: 23

Rodomos Zvejyba24.lt katalogo vietos, susietos su šia rūšimi. Tai nėra pilnas rūšies paplitimo žemėlapis.

Kur gyvena ir laikosi

Upeliai, mažos ir didelės upės bei dalis ežerų, ypač kur yra smėlio ar žvirgždo dugnas. Gali gyventi tiek sraunesniuose, tiek gana ramiuose vandenyse.

Smėlio ir žvirgždo seklumos, lėtesnė srovė už akmenų, rėvų pakraščiai, duobelių pradžia ir vietos, kur srovė ant dugno neša smulkų maistą.

Sezonas ir aktyvumas

Pavasarį ir vasaros pradžioje neršia sekliose vietose, vasarą aktyviai maitinasi srauniose seklumose, o šaltuoju laiku daugiau laikosi gilesniuose ir ramesniuose ruožuose.

Dažnai sudaro būrelius. Maisto ieško dugne, judėdamas trumpais etapais nuo vieno smėlio ar žvirgždo ploto prie kito; trikdomas greitai slepiasi gilesnėje vietoje.

Kaip atpažinti

Pailgas kūnas, rusvai ar pilkai gelsva nugara, šonuose eilė tamsesnių dėmių. Burna apatinė, jos kampuose po vieną trumpą ūsą. Pilvas šviesus, pelekai dažnai su smulkiomis tamsiomis dėmelėmis.

Kuo minta

Vandens vabzdžių lervos, smulkūs moliuskai, vėžiagyviai, kirmėlės ir kiti dugno bestuburiai. Maisto daugiausia ieško prie pat substrato.

Ant ko kimba

Maži sliekai ar jų gabalėliai, uodo trūklio ir kitos lervos, labai smulkūs dugniniai gyvūniniai masalai. Masalas turi būti pateiktas arti dugno.

Kada geriausiai kimba?

Dažniausiai aktyvus dieną šiltuoju sezonu. Labai skaidriame ar trikdomame vandenyje maitinimasis gali sustiprėti ryte, vakare ar prietemoje.

Žvejybos būdai

Lengva plūdinė žvejyba prilaikant masalą ties dugnu arba labai lengva dugninė sistema. Dažniausiai gaudomas atsitiktinai kartu su kitomis smulkiomis upių žuvimis.

Nerštas

Neršia sekliai virš akmenų, smėlio ar augalijos. Ikrai išleidžiami virš substrato, trumpai dreifuoja su srove, nusėda ir prilimpa prie dugno; produktyviose buveinėse nerštas gali kartotis porcijomis.

Dydis

Dažniausiai gružlys yra 8-15 cm ilgio ir gali užaugti maždaug iki 20 cm. Kai kuriose populiacijose pavieniai individai sulaukia maždaug 8 metų.

Apsauga ir retumas

Lietuvoje vietinė ir daugelyje upių įprasta rūšis. Jai svarbūs neuždumblėję smėlio bei žvirgždo ruožai, gera vandens kokybė ir natūrali upės srovės įvairovė.

Svarbios taisyklės

Gružlys nėra įprastas specialiais dydžio ar sezono ribojimais valdomas laimikis, tačiau bendros žvejybos taisyklės galioja. Jei žuvis naudojama masalui, reikia tikrinti aktualias masalinių žuvelių naudojimo sąlygas.