zvejyba24.lt
UPĖ

Strėva

Strėva - upė, kuri labiau primena vandens kelią per ežerus ir tvenkinius nei vientisą vagą. Nuo Aukštadvario apylinkių ji jungia Spindžiaus, Stankos, Nestrėvančio ir kitus vandens telkinius, vėliau pereina per Elektrėnų marias ir tik tada tęsia kelią Žiežmarių bei Kauno marių link. Dėl to skirtingose vietose Strėva gali būti vos kelių metrų pločio upelis arba jau gana plati, lėta vaga.

🌊 79,4 km 📍 Regionų: 2 🎣 Rūšių: 9 ⚖️ Ruožų: 0
Strėva Ši nuotrauka yra iliustracinė, sukurta naudojant dirbtinį intelektą.
SVARBIAUSIA INFORMACIJA
UPĖS PROFILIS

Patikrinta oficiali upės geometrija

Žemėlapis rodo bendrą upės vagą, o teisinės žvejybos sąlygos pateikiamos atskirai prie patikrintų ruožų.

UETK 10011370 Atnaujinta 2026-10-01
Oficialus ilgis79,4 km
Regionai2
Patikrinti ruožai0
Žuvų rūšys9
DUOMENŲ KILMĖ
Oficialus ilgisUETK UETK kodas: 10011370
UPĖS REGIONAIVilniaus regionas, Kauno regionas
🐟
UPĖS ŽUVYS

Žuvys šioje upėje

„Tikėtina“ - žuvų rūšis gali būti sutinkama šioje upėje pagal turimus duomenis, tačiau jos buvimas nėra patvirtintas.
🌊
APIE UPĘ

Apie Strėva

Strėvos maršrutas gana neįprastas. Ji prasideda Strėvytės ežere netoli Aukštadvario, o toliau vanduo keliauja per visą ežerų grandinę - Šamuką, Drabužį, Spindžiuką, Spindžių ir Stanką. Tarp jų Strėva vietomis tėra 1,5-2 metrų pločio ir vos kelių dešimčių centimetrų gylio. Tai visai ne tas vaizdas, kurį vėliau galima pamatyti žemiau Elektrėnų.

Aukštadvario krašte upė teka labai ežeringu reljefu. Čia vanduo nuolat pereina iš upės į ežerą ir atgal, todėl trumpa atkarpa tarp dviejų telkinių gali turėti daugiau srovės nei gerokai ilgesnis ruožas žemiau. Spindžiaus apylinkės yra vienos natūraliausių - ši Strėvos dalis patenka į saugomą kraštovaizdį, o aplink vyrauja kalvotas ir miškingas Aukštadvario regioninio parko reljefas.

Toliau Strėvą vis dažniau formuoja užtvankos. Bagdononių tvenkinys, mažesnis Semeliškių malūno tvenkinys, milžiniškos Elektrėnų marios, Pastrėvio ir Bublių tvenkiniai upės kelią suskaido į labai nevienodas atkarpas. Dėl to vien tik upės pavadinimas mažai pasako apie vietą: aukščiau užtvankos gali būti beveik stovintis vanduo, o keliais šimtais metrų žemiau - vėl aiški srovė ir visai kitoks dugnas.

Semeliškės - patogus orientyras vidurinėje Strėvos dalyje. Upė čia jau gerokai didesnė nei prie ištakų, tačiau dar nėra pasiekusi Elektrėnų marių. Toliau, ištekėjusi iš jų, Strėva kai kur teka 8-15 metrų pločio reguliuota vaga. Prie Žiežmarių ji jau atrodo kaip normali vidutinio dydžio lygumų upė, nors jos vanduo iki tol būna perėjęs ne vieną ežerą ir tvenkinį.

Paskutiniai kilometrai veda Kauno marių link. Strėva į jas įteka netoli Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės. Šis žemupys dar kartą skiriasi nuo aukštupio - platesnė vaga, mažesnis nuolydis ir jaučiamas didelio vandens telkinio poveikis.

Jeigu Strėvoje ieškoma vietos žvejybai, pirmiausia verta nuspręsti, kokio vandens norisi. Aukštadvario pusėje - siauresnės, ežerus jungiančios atkarpos; Semeliškių apylinkėse - natūralesnė upė tarp tvenkinių; žemiau Elektrėnų - platesnė vaga; prie žiočių - Kauno marių veikiamas žemupys. Šiuo atveju toks pasirinkimas pasako daug daugiau nei bendras 74 kilometrų upės ilgis.

🗺️
UPĖ ŽEMĖLAPYJE

Vaga ir jos eiga

Žemėlapis skirtas orientacijai ir rodo bendrą upės vagą.

Pastaba: bendra upės linija nėra teisinio ruožo riba.