Nemunėlis
Nemunėlis - pasienio upė, kurios vaizdas gerokai pasikeičia keliaujant nuo Rokiškio krašto Biržų link. Aukštupyje jis dar siauras, o ties Nemunėlio Radviliškiu ir žemiau jau tampa plačia upe su ryškiais vingiais, statesniais krantais ir vietomis atsiveriančiomis dolomito atodangomis. Toliau Nemunėlis ilgą kelią lydi Lietuvos ir Latvijos sieną, o Bauskoje susilieja su Mūša ir nuo ten prasideda Lielupė.
Ši nuotrauka yra iliustracinė, sukurta naudojant dirbtinį intelektą. Patikrinta oficiali upės geometrija
Žemėlapis rodo bendrą upės vagą, o teisinės žvejybos sąlygos pateikiamos atskirai prie patikrintų ruožų.
UETK 42010001 Atnaujinta 2026-10-01Žuvys šioje upėje
Apie Nemunėlis
Nemunėlis turi vieną savybę, kuri jį iškart išskiria iš daugelio kitų Lietuvos upių - didelė jo dalis susijusi su pačiu Lietuvos pakraščiu. Upė prasideda Lūšnos ežere į pietus nuo Rokiškio, tačiau vėliau pasiekia Latvijos sieną ir net 79 kilometrus teka ja. Todėl važiuojant Nemunėlio pakrantėmis kartais kitapus vandens jau matoma ne kita savivaldybė, o kita valstybė.
Aukštupyje Nemunėlis dar gana kuklus. Vaga vietomis reguliuota, siauresnė, o pats vandens kiekis nepalyginamas su tuo, kas laukia Biržų krašte. Pakeliui upę papildo intakai, o ypač didelis pokytis juntamas žemiau Apaščios santakos - Nemunėlis tampa platesnis ir daug solidesnis. Žemupyje jo vaga vietomis išauga iki kelių dešimčių metrų pločio.
Biržų rajone verta atkreipti dėmesį ne tik į vandenį. Nemunėlio ir Apaščios slėniuose atsiveria viršutinio devono dolomito bei mergelio sluoksniai. Ties Tabokine, Muoriškiais ir Nemunėlio Radviliškio apylinkėmis galima pamatyti vietas, kurios labiau primena nedidelius uolėtus skardžius nei įprastą lygumų upės krantą. Tabokinės atodanga palei Nemunėlį driekiasi apie 130 metrų, o jos aukštis siekia daugiau kaip 11 metrų.
Žvejui tokie ruožai įdomūs ir praktiškai. Kur keičiasi kranto medžiaga, atsiranda statesnis šlaitas ar upė prispaudžiama prie vieno slėnio krašto, dažnai pasikeičia ir pati vaga - gylis, srovės kryptis, dugnas. Todėl Nemunėlyje verta žiūrėti ne tik į patogų privažiavimą. Kartais daug daugiau pasako priešingas krantas, išorinis vingis ar vieta žemiau intako.
Dar vienas dalykas, kurį prie Nemunėlio greitai pajunti - vandens kiekis čia gali labai skirtis. Pavasarį upė smarkiai patvinsta ir žemesnėse vietose išsilieja iš krantų, o sausą vasarą kai kurios aukštesnės atkarpos gerokai nusenka. Todėl ta pati vieta balandį ir rugpjūtį gali atrodyti beveik kaip dvi skirtingos upės.
Jeigu norisi pamatyti charakteringiausią Nemunėlio pusę, verta dairytis Biržų rajone - aplink Kvetkus, Tabokinę ir Nemunėlio Radviliškį. Čia jau yra ir pakankamai didelė upė, ir ryškesnis slėnis, ir atodangos, ir Lietuvos-Latvijos pasienio kraštovaizdis. Pasirinkus pasienio ruožą prieš žvejybą verta papildomai pasitikrinti konkrečios vietos prieinamumą bei tuo metu galiojančias taisykles.
Vaga ir jos eiga
Žemėlapis skirtas orientacijai ir rodo bendrą upės vagą.