Kauno HE užtvanka - 500 m žemiau
Kai kuriuose vandens telkiniuose ir aiškiai apibrėžtuose jų ruožuose mėgėjų žvejyba draudžiama visus metus.
Nemunas - didžiausia Lietuvos upė, todėl kalbėti apie jį kaip apie vieną žvejybos vietą būtų klaida. Ties Druskininkais ir Alytumi jis dar greitesnis, akmenuotesnis ir pilnas rėvų, ties Birštonu suka didžiąsias kilpas, o žemiau Kauno tampa platesne, galinga žemupio upe. Toliau laukia Jurbarkas, pasienio ruožai ir galiausiai Nemuno delta - visiškai kitoks vanduo nei Dzūkijoje.
Ši nuotrauka yra iliustracinė, sukurta naudojant dirbtinį intelektą. Žemėlapis rodo bendrą upės vagą, o teisinės žvejybos sąlygos pateikiamos atskirai prie patikrintų ruožų.
UETK 10010001 Atnaujinta 2026-10-05Nemunas per didelis ir per įvairus, kad jam tiktų vienas bendras žvejybos receptas. Lietuvos teritorijoje jis teka beveik 477 kilometrus, o per tą atstumą pasikeičia ne tik upės plotis ar srovė - pasikeičia visas jos charakteris.
Dzūkijoje, nuo Druskininkų Merkinės ir Alytaus kryptimi, Nemunas dar jaučiasi kaip gyva, stipri upė. Čia vaga vingiuoja tarp aukštesnių krantų, dugne daug akmenų, o vietomis išlikusios rėvos. Srovė nėra vienoda: greitesnius ruožus keičia gilesni posūkiai ir ramesnės užuovėjos. Tokiose vietose krantą verta skaityti akimis - stebėti srovės ribas, išorinius vingių kraštus, akmenų juostas ir intakų žiotis, o ne tiesiog mesti ten, kur patogiausia atsistoti.
Ties Punia ir Birštonu Nemunas pradeda milžiniškas kilpas. Žemėlapyje du taškai čia gali būti visai arti vienas kito, tačiau upe tarp jų - daugybė kilometrų. Ši dalis įdomi ir tuo, kad slėnis gilus, krantai vietomis statūs, todėl geras privažiavimas nebūtinai reiškia gerą nusileidimą prie vandens.
Kaunas Nemuną pakeičia iš esmės. Aukščiau miesto upę sustabdo hidroelektrinė ir prasideda Kauno marių vanduo, o žemiau užtvankos vėl teka Nemunas. Dar po kelių kilometrų į jį įsilieja Neris, todėl nuo Kauno žemyn jau kalbame apie gerokai vandeningesnę upę. Čia atsiranda daugiau laivybos, ilgesnių tiesių vagos ruožų, bunų, salų ir didesnių gylių.
Nuo Kauno Jurbarko link Nemuno slėnis ilgai išlieka ryškus. Raudondvario, Vilkijos, Seredžiaus, Veliuonos ar Jurbarko apylinkėse upę patogu pažinti etapais, nes kiekvienoje vietoje skiriasi kranto prieiga, pagrindinės srovės padėtis ir vagos gyliai. Didelėje upėje kelių metrų skirtumas nuo pagrindinės srovės kartais reiškia daugiau nei keli kilometrai pakrante.
Žemiau Jurbarko Nemunas dar kartą pasikeičia. Vaga platėja, dugne daugėja smėlio ir seklumų, o nuo Smalininkų kitas krantas jau priklauso Kaliningrado sričiai. Dar toliau prasideda delta: Nemunas šakojasi, atsiranda Rusnė, Atmata, Skirvytė, salos ir užliejamos pievos. Čia žvejyba jau turi savą logiką - vandens lygį gali veikti ne tik pats Nemunas, bet ir Kuršių marių sąlygos, o srovė bei žuvų judėjimas protakose gali labai skirtis nuo pagrindinės vagos aukščiau.
Nemune vietą geriau rinktis pagal konkretų tikslą, o ne pagal artimiausią privažiavimą. Rėvuotas Dzūkijos ruožas, didžiosios kilpos, Kauno žemupys, Jurbarko kraštas ir delta yra beveik penkios skirtingos upės viename pavadinime. Prieš vykstant būtina pasitikrinti ir konkretaus ruožo taisykles - tokio ilgio upėje sezoniniai bei rūšiniai ribojimai nėra vienodi visur.
Žemėlapis skirtas orientacijai. Specialių žvejybos ruožų ribas visada skaityk žemiau pateiktuose „Nuo / Iki“ aprašuose.
Rodomi tik patikrinti ruožai. Kiekvienoje kortelėje išlaikytos tekstinės ribos, galiojimo laikotarpis, dabartinis statusas ir oficialus šaltinis.
Kai kuriuose vandens telkiniuose ir aiškiai apibrėžtuose jų ruožuose mėgėjų žvejyba draudžiama visus metus.
Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. keturiuose konkrečiuose Nemuno ruožuose mėgėjų žvejyba draudžiama.
Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. keturiuose konkrečiuose Nemuno ruožuose mėgėjų žvejyba draudžiama.
Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. keturiuose konkrečiuose Nemuno ruožuose mėgėjų žvejyba draudžiama.
Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 1 d. keturiuose konkrečiuose Nemuno ruožuose mėgėjų žvejyba draudžiama.
Nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d. konkrečiuose Nemuno ir Nevėžio ruožuose draudžiama žvejoti tamsiuoju paros metu - nuo saulės laidos iki patekėjimo.
Upines nėges draudžiama žvejoti sausio 1 d. - gegužės 31 d.; limituota upinių nėgių žvejyba leidžiama birželio 1 d. - gruodžio 31 d. tik nustatytose vietose ir sąlygomis.
2026 m. šiame Nemuno ruože birželio 1 d.-gruodžio 31 d. limituotai upinių nėgių žvejybai reikalinga žvejo mėgėjo kortelė. Įrankių, laimikio kiekių ir kitų sąlygų source-of-truth lieka official fishing_rules.
Sausio 1 d. - balandžio 30 d. lašišas ir šlakius leidžiama žvejoti su žvejo mėgėjo kortele tik nustatytuose ruožuose; draudžiama žvejoti praėjus daugiau kaip 1 val. po saulės laidos arba likus daugiau kaip 1 val. iki saulės patekėjimo.
Speciali žvejo mėgėjo kortelė reikalinga, kai sausio 1 d.-balandžio 30 d. šiame ruože pasiimama sugauta lašiša. Bendras laimikio, dydžio ir paros laiko režimas lieka official fishing_rules source-of-truth.
Speciali žvejo mėgėjo kortelė reikalinga, kai sausio 1 d.-balandžio 30 d. šiame ruože pasiimamas sugautas šlakis. Bendras laimikio, dydžio ir paros laiko režimas lieka official fishing_rules source-of-truth.