Rask ežerą, tvenkinį ar upę ir peržiūrėk patikrintą žvejybos informaciją.
Pikelių tvenkinys - Mažeikių rajono telkinys šiaurės vakariniame Pikelių pakraštyje. Jo krantovaizdyje susitinka miškas, atviri dirbami laukai ir nedidelė sala, o už vandens kylanti aukštuma primena senąjį šių apylinkių kultūrinį kraštovaizdį.
Piliškių ežeras yra Trakų rajone, Varnikų botaniniame-zoologiniame draustinyje. Jį supa Varnikų miško ir Ilgelio pelkės aplinka, o prie ežero prieina Varnikų pažintinis takas.
Pirčiupių tvenkinys susiformavo užtvenkus per kaimą tekantį Pirčiupio upelį. Čia vandens vaga susitinka su vienu svarbiausių Pirčiupių kraštovaizdžio elementų - per gyvenvietę einančiu keliu, kuris tvenkinį kerta ties užtvanka. Pats Pirčiupio vardas šioje vietoje gerokai senesnis už dabartinį kelių vaizdą: istorinėje kartografijoje pažymėtas ir upelis, ir prie jo augusi gyvenvietė, o nuo vandenvardžio kilo Pirčiupių pavadinimas.
Plikių tvenkinys - 1989 m. užtvenkus Eketės upę susidaręs nedidelis vandens telkinys Plikių miestelyje, Klaipėdos rajone.
Buvusi žvyro duobė netoli Poškų kaimo Klaipėdos rajone, prisipildžiusi vandens. Didžiausias iš penkių Poškų karjerų, su dviem lieptu sujungtomis salomis.
Pykaičių tvenkiniai - kelių vandens plotų grupė Šilalės rajone, Pykaičių kaimo apylinkėse. Jie įsilieja į atvirą Laukuvos seniūnijos kraštovaizdį, kuriame nedideli tvenkiniai, dirbamos žemės ir kaimų teritorijos išsidėstę greta vieni kitų.
UpėPyvesa - Mūšos intakas, kurio įdomiausia dalis prasideda palikus reguliuotą aukštupį. Tarp Moliūnų ir Pašilės išlikęs labai vingiuotas, mažai žmogaus pakeistas ruožas, o arčiau Pasvalio upė jau pasiekia 10-25 metrų plotį. Vasarą Pyvesa teka lėtai ir gali smarkiai nusekti, todėl čia ypač svarbu pataikyti į tinkamas vandens sąlygas.
Raudėnų, dar vadinamas Rudėnų, ežeras - nedidelis Zarasų rajono telkinys tarp Rudėnų ir Grybinės apylinkių. Žemus jo krantus vietomis keičia pelkėtos pakrantės, o pietinė pusė kyla aukščiau ir yra sausesnė.
Raudonojo Dvaro ežeras telkšo Raudondvario kaime, į šiaurę nuo Didžiosios Riešės. Siaurą, ištęstą ežerą skrodžia Riešės link tekantis upelis, o žemesnius jo galus keičia aukštesnės šoninės pakrantės.
Renavo HE tvenkinys yra Mažeikių rajone, į rytus nuo Renavo, Varduvos upėje. Telkinys susiformavo užtvenkus upę hidroelektrinei, o vienoje jo pakrantės aukštumėlių yra Renavo piliakalnis, kurį iš kelių pusių juosia tvenkinio vanduo.
Riešės tvenkinys - Vilniaus rajone, Riešės upės vagoje susiformavęs dirbtinis vandens telkinys. Jis yra vienas iš Riešės vandens sistemos elementų tarp aukštumose prasidedančios upės, Gulbino ežero ir žemiau tekančios Neries.
Ritinės I tvenkinys - nedidelis Eglynupio patvenkimas Ritinės kaimo pašonėje, į šiaurę nuo Židikų. Jo aplinką išskiria ne tik siauras upelio slėnis, bet ir vakarinėje pakrantėje iškilęs Ritinės piliakalnis.
Rūdaičių tvenkinys yra Rūdaičių gyvenvietėje, Žibos vandens sistemoje. Krantai neaukšti, tvenkinyje yra medžiais apaugusių salelių, o prie vandens įrengta poilsiavietė ir kaimo parkas.
Rudnios tvenkinys - siauras Ūlos-Pelesos upės patvenkimas Rudnios kaimo pašonėje. Viename jo gale vanduo priartėja prie gyvenvietės, kitame krantus perima miškas ir drėgnesnės Dzūkijos žemumos.
Rukainių tvenkinys telkšo Vilniaus rajone, pietinėje Rukainių miestelio dalyje, užtvenktoje Rukainės upės vagoje. Jo pakrantės nevienodos - aukštesnę pietinę pusę keičia žema ir vietomis pelkėjanti vakarinė pakrantė.
Šakių ežerėlis - nedidelis Vilkaviškio rajono ežeras kalvotose Pajevonio apylinkėse, Vištyčio regioninio parko pakraštyje. Pietinę jo pusę užstoja Kylininkų miškas, o aukštesni aplinkiniai šlaitai vandens telkiniui suteikia nuošalaus, reljefo įrėminto ežerėlio charakterį.
Salantų tvenkinys yra Salantuose, šalia Salanto upės. Pertvarkant šią vietą buvo pašalinta senoji užtvanka ir atkurta upės vaga, o greta jos išliko mažesnis tvenkinys prie miesto rekreacinės teritorijos.
UpėŠalčia - Merkio intakas, prasidedantis prie Šalčininkų ir vėliau pasiekiantis gerokai laukinesnį pietryčių Lietuvos kraštovaizdį. Už reguliuoto aukštupio upė ima smarkiai vingiuoti, dalį kelio lydi Lietuvos-Baltarusijos sieną, o toliau teka Rūdninkų girios pakraščiu. Požeminio vandens gausiai maitinama Šalčia išlieka vandeninga ir vasarą, todėl jos natūralesni ruožai žvejui įdomūs ne tik pavasarį.
UpėŠaltuona - nedidelė, bet gana ilga upė, nuo Raseinių krašto tekanti Eržvilko link ir galiausiai pasiekianti Šešuvį. Už reguliuoto aukštupio prasideda natūralesnė vaga su lėta srove, posūkiais ir intakų santakomis, o po Bebirvos žiočių upė pastebimai paplatėja. Tai labiau ramių, kruopščiai ieškomų vietų upė nei vanduo su ryškiomis rėvomis ar stipria srove.
Šarkiškių I tvenkinys yra žemutinė Duobupio tvenkinių grandinės dalis. Aukščiau jo vanduo ateina iš Šarkiškių II, o žemiau užtvankos Duobupis vėl tampa upeliu ir leidžiasi Merkio link. Nuo aukščiau esančio tvenkinio ši vieta skiriasi ir aplinka: prie Šarkiškių I sueina keliai iš Matuizų, Šarkiškių ir Molių pusės, nors didelę pakrančių dalį vis dar dengia Šarkiškių miško medžiai. Senesniuose oficialiuose sąrašuose abu telkiniai dar buvo laikomi vienu Šarkiškių tvenkiniu.
Šarkiškių II tvenkinys yra aukščiau esanti Šarkiškių tvenkinių grandinės dalis Duobupio upelyje. Žemiau jo tas pats vanduo beveik iškart pasiekia Šarkiškių I tvenkinį, o toliau Duobupis tęsiasi Merkio link. Šarkiškių II labiau įsiterpęs į to paties pavadinimo miško aplinką: krantai žemi, sausi ir apaugę medžiais. Senesniuose oficialiuose sąrašuose Šarkiškių tvenkiniai dar buvo pateikiami bendru vardu, o vėliau pradėti aiškiai skirti pagal jų vietą toje pačioje vandens grandinėje.
Šėkinukas - mažas Čepkelių rezervato ežeras, pasislėpęs didžiulio raisto vandens ir pelkių mozaikoje. Čia nėra poilsinio ežero aplinkos - telkinys priklauso teritorijai, saugomai dėl aukštapelkės, ežerokšnių ir beveik netrikdomų gamtinių procesų.
Šerkšnėnų tvenkinys yra vakariniame Šerkšnėnų kaimo pakraštyje, patvenkus Šerkšnės upę. Prie užtvankos veikia hidroelektrinė, o ties Tilto gatve prie tvenkinio yra paplūdimys.
UpėŠešupė - upė, be kurios sunku įsivaizduoti Suvalkijos kraštovaizdį. Į Lietuvą ji atiteka iš Lenkijos, praeina Kalvariją, Marijampolę, Pilviškius ir Kudirkos Naumiestį, o vėliau ilgą kelią tampa Lietuvos ir Kaliningrado srities siena. Žvejui Šešupė įdomi savo kaita: miesto ir patvenkti ruožai čia persipina su natūralesniais vingiais, aukštais krantais ir vietomis, kur lėta tėkmė slepia gerokai gilesnę vagą.