Šešupė

Šešupė Suvalkijai yra daugiau nei dar viena didelė upė. Ji eina beveik per visą kraštą - nuo Kalvarijos per Marijampolę ir Pilviškius iki Kudirkos Naumiesčio - todėl prie jos galima rasti ir miesto krantinių, ir atvirų pievų, ir visai nuošalių, medžiais užaugusių vingių. Vien dėl to nėra vieno vaizdo, kuris tiksliai apibūdintų visą Šešupę.

Į Lietuvą upė atiteka iš Lenkijos dar palyginti nedidelė. Keliaudama į šiaurę ji renka intakų vandenį ir iki Marijampolės jau tampa gerokai solidesnė. Pačiame mieste natūralią tėkmę keičia patvenkti ruožai, todėl verta aiškiai atskirti ramų tvenkinio tipo vandenį nuo vietų, kur vėl prasideda tekančios upės vaga. Panašių žmogaus pakeistų vietų yra ir kitur - Šešupėje įrengti Antanavo bei Kudirkos Naumiesčio tvenkiniai.

Žvejojant šioje upėje ne visada verta ieškoti akivaizdžiai greitos srovės. Šešupė daug kur teka ramiau, o geresnę vietą dažnai išduoda pats krantas: staigesnis išorinis vingis, užutekis už kyšulio, santaka ar vieta, kur pagrindinė vaga priartėja prie vieno kranto. Vandens paviršius gali atrodyti vienodas, nors po juo gylis jau visai kitas.

Pilviškių ir toliau Kudirkos Naumiesčio kryptimi atsiranda nemažai ruožų, kuriuose upė tolsta nuo didesnių gyvenviečių. Čia verta neapsiriboti tiltais. Jie patogūs orientacijai ir priėjimui, tačiau natūralesni vingiai už kelių šimtų metrų dažnai būna kur kas įdomesni. Tarp Bajoraičių ir Panovių saugomas Šešupės slėnio ruožas - gera užuomina, kad ši upės dalis vertinga būtent natūralesniu kraštovaizdžiu.

Kudirkos Naumiestis yra dar viena aiški riba. Toliau Šešupė pasiekia Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienį, o net 51 kilometrą upe eina valstybės siena. Tokį ruožą planuojant žvejoti reikia vertinti kitaip nei paprastą vidaus upę - prieš vykstant būtina pasitikrinti ne tik žvejybos, bet ir pasienio teritorijoje galiojančią tvarką.

Šešupė taip pat moka greitai priminti savo dydį. Pavasarinis potvynis čia gali tęstis kelias savaites, o po gausesnių kritulių vanduo pakyla ir kitu metų laiku. Tuomet pasikeičia ne tik srovė: žemesni krantai užliejami, dingsta įprasti priėjimai, o vanduo pasiekia vietas, kurios vasarą būna sausos. Todėl prieš ilgesnę kelionę prie upės verta pasižiūrėti ne tik dienos orus, bet ir esamą vandens lygį.

Šešupę patogiausia pažinti turint kelis aiškius orientyrus - Kalvariją, Marijampolę, Pilviškius ir Kudirkos Naumiestį - o tarp jų ieškoti jau savo vietų. Tai upė, kurioje geras ruožas nebūtinai atrodo įspūdingai iš pirmo žvilgsnio. Kartais užtenka vieno gilesnio vingio ar nedidelio srovės pasikeitimo, kad ramus Suvalkijos vanduo taptų gerokai įdomesnis.