Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Ankstesni įžuvinimai
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Luodyje yra vietų, kurios labiau primena pajūrį nei Aukštaitijos ežerą. Iš pietinės pakrantės į atvirą vandenį nusidriekę Žvėrinčiaus ir Juodojo rago smėlio kyšuliai - ežerinės nerijos, kurias iki šiol formuoja bangavimas, vėjas ir povandeninės srovės. Tai ne sustingęs reljefo fragmentas: smėlis juda, krantų kontūras pamažu keičiasi, o seklumos aplink nerijas tęsiasi gerokai toliau, nei matyti nuo kranto.
Toks kraštovaizdis gerai dera prie paties Luodžio masto. Tai vienas didžiausių Lietuvos ežerų, tačiau jis nėra paprastas atviras vandens dubuo. Kranto linija išraižyta įlankomis ir pusiasaliais, pietryčiuose giliai į sausumą įsiterpia Plavėjų įlanka, dar vadinama Kopta, o ežero platybę suskaido salos. Senesniame Salako krašto aprašyme minima, kad per Koptos įlanką kadaise buvo nutiestas medinis tiltas, jungęs pakrančių kaimus.
Šiaurės rytiniame ežero pakraštyje Luodį paliečia Šventoji. Čia ji įteka iš Dūkšto ežero pusės ir netrukus vėl išteka, todėl didžiulis Luodžio vandens plotas tampa viena iš Šventosios aukštupio sistemos dalių. Būtent šis ežerynas - Dūkštas, Luodis, Šventas ir juos supantys miškai - yra viena svarbiausių Gražutės regioninio parko saugomų kraštovaizdžio vertybių.
Vakarinis krantas turi savą Salako istorijos sluoksnį. Prie Luodžio auga Salako pušis, susijusi su buvusio Luodžių dvaro žemių dalybomis. Zarasų savivaldybės aprašyme pasakojama, kad 1927 metais Luodžių dvaro grafas Jurgis Žiunienas prie šios pušies perdavė žemės nuosavybės dokumentus vietos valstiečiams. Ant medžio vėliau atsirado kryžius, o aplink kertant mišką ši pušis buvo palikta stovėti.
Luodžių dvaro sodyba taip pat priklauso Gražutės regioninio parko saugomam kultūros paveldui. Tad ežero pakrantėse greta ledynmečio palikto reljefo išliko ir žmogaus istorijos ženklai - dvarvietė, senieji kaimai, Salako pusė ir kelių kartų naudotas pakrančių kraštovaizdis.
Luodį galima pažinti ir visiškai kitaip nei nuo kranto. Gražutės regioniniame parke įrengta vandens trasa leidžia plaukiant iš arti pamatyti smėlio nerijas, salas ir ilgai besikeičiančią pakrantę. Iš atviresnių vandens vietų orientyru tampa Salako bažnyčios bokštas - aukštas akmeninis siluetas, matomas virš miškų gerokai anksčiau, nei pasiekiamas pats miestelis.