Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Ankstesni įžuvinimai
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto. Šiame vandens telkinyje nuo ledo galima žvejoti be žvejo mėgėjo kortelės - turint žvejo mėgėjo bilietą arba nemokamą žvejybos teisę.
Aprašymas
Musia driekiasi tarp Skliausčių ir Alionių miškų, visai netoli Širvintų rajono ribos. Ežero aplinka gana atvira: didelėje pakrančių dalyje vyrauja pievos ir ganyklos, tačiau vakaruose bei pietvakariuose vanduo priartėja prie Girelės ir Alkos miškų. Žemi krantai kai kur užpelkėja, todėl sausumos ir vandens riba ne visur aiški.
Ežeras yra gyvos vandens sistemos dalis. Iš rytų į jį atiteka Daulios upelis, o iš šiaurės - Volga, atnešanti vandenį iš Širvio ežero. Vakarinėje pusėje prasideda Musė, kuri toliau vingiuoja Neries link. Taip Musia tampa jungiamąja grandimi tarp kelių šios Vilniaus rajono dalies ežerų ir upelių.
Dabartinį ežero vaizdą paveikė ir žmogus. Ties Musės ištakomis XX amžiaus pabaigoje įrengta užtvanka pakėlė vandens lygį, todėl šiandieninė Musios pakrančių forma nėra vien natūralių procesų rezultatas.
Šiaurinėje pakrantėje įsikūrę Skliausčiai, nuo kurių kilo ir antrasis ežero vardas. Būtent kaimo, žemų šlapynių, pievų ir į vakarus pereinančių miškų derinys suteikia Musiai savitą, lengvai atpažįstamą šio krašto charakterį.