Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Ankstesni įžuvinimai
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto. Išduodamos žvejo mėgėjo kortelės parai, savaitei (7 d.) arba mėnesiui (30 d.). Žvejo mėgėjo kortelių kiekis neribojamas. Asmenys, neįsigiję žvejo mėgėjo kortelių, - turėdami žvejo mėgėjo bilietą arba nemokamos žvejybos teisę, gali žvejoti tik paleisdami atgal į vandens telkinį visas sugautas lydekas ir sterkus.
Aprašymas
Nedzingio krantą ne visur lengva atskirti nuo jį supančios šlapios žemumos. Daugelyje vietų sausuma prie vandens lieka žema, apaugusi krūmais ir pelkine augalija, o pats ežeras nuo pakraščio gilėja pamažu. Toks krantų pobūdis gerai dera su jo kilme: Nedzingis susiformavo termokarstiniame duburyje, likusiame po ledynmečio, kai tirpstant palaidotam ledui įdubo gruntas ir jo vietoje susikaupė vanduo.
Ežero forma gana vientisa, be gausybės siaurų įlankų ar ilgų pusiasalių, tačiau aplinka aplink krantus nėra vienoda. Iš kelių pusių prie vandens prieina miškai, tarp jų minimi Samanyno, Laičių ir Karmės miškų masyvai. Vakaruose prie ežero yra Sapiegiškės kaimo sodybų, o kitose pakrantės dalyse tarp miško ir vandens atsiveria pievos bei žemesnės šlapios vietos. Dėl to Nedzingis nėra tipiškas ežeras su aiškia sauso kranto juosta aplink visą vandens plotą.
Jo vandens sistema taip pat gerokai platesnė už patį ežerą. Į Nedzingį suteka Miesčionka, Karmė, Karšis ir Surglodė. Dalis šių vandentakių aukščiau ežero yra pakeisti ar kanalizuoti, todėl į jį patenka vanduo ne tik iš natūralių miško ir pelkių plotų, bet ir iš žmogaus pertvarkyto baseino. Pietinėje dalyje vanduo ežero nepalieka bevardžiu grioviu - iš čia prasideda Nedzingio upė, vėliau tekanti per Nedzingės apylinkes ir pasiekianti Merkį.
Šis nuolatinis vandens judėjimas svarbus ir dabartinei ežero gamtinei vertei. Nedzingis priklauso Europos buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms, o saugoma vietovė iš esmės sutampa su pačiu ežeru. Pagrindinė saugoma vertybė yra natūrali eutrofinio ežero buveinė su jai būdingomis vandens augalų bendrijomis. Tokia apsauga skirta ne vien pakrantei ar vienai retai rūšiai - svarbi visa ežero ekosistema ir joje išlikusios augalijos struktūra.
Nedzingio vardas aplinkoje kartojasi kelis kartus. Tas pats vardas, greta vartojant ir formą Nedingis, priklauso ežerui ir iš jo ištekančiai upei, o kiek piečiau įsikūrusi Nedzingės gyvenvietė taip pat siejama su šiuo vietovardžiu. Jo kilmė nėra galutinai išaiškinta. Vietos kraštotyroje pateikiama versija, kad ežero vardas galėjo būti senesnis už gyvenvietę ir vėliau persiduoti pačios Nedzingės pavadinimui.
Žmonių buvimas prie šio vandens prasidėjo gerokai anksčiau nei dabartiniai kaimai. Prie Nedzingio aptikta akmens amžiaus stovyklavietė, kurioje rasta akmens dirbinių ir jų gamybos liekanų. Tai trumpa, bet svarbi ežero pakrantės istorijos detalė: vandens telkinys buvo naudojamas žmonių dar tada, kai dabartinio gyvenviečių tinklo čia dar nebuvo.
Šiandien Nedzingio vaizdą vis dar labiausiai lemia jo žemi krantai, miškų juostos ir į ežerą sueinantys vandens keliai. Pietiniame pakraštyje vanduo susitelkia į ištekantį Nedzingį ir nuo ežero jau kaip upė tęsiasi Nedzingės bei Merkio kryptimi.
