Žuvys šiame telkinyje
Telkinio įžuvinimai
Ankstesni įžuvinimai
🎫 Žvejybos sąlygos
🚤 Valtys ir varikliai
Bendroji oficiali taisyklė pagal telkinio plotą. Specialūs teisės aktai ar saugomos teritorijos režimas gali turėti viršenybę.
ℹ️ Apskaičiuota realiu laiku pagal telkinio plotą ir galiojančias bendrąsias teisines sąlygas.
⚠️ Svarbi informacija
Vandens telkinio pakrantėje draudžiama statyti motorines transporto priemones arčiau kaip 25 m iki vandens telkinio krašto.
Aprašymas
Žalesas nėra taisyklingas, vienos krypties ežeras. Jo duburį suformavo susikertančios ledyninės rinos, todėl kranto linija smarkiai išsilanksto, o keturios didesnės įlankos suteikia telkiniui beveik kryžmišką struktūrą. Skirtingose pusėse keičiasi ir krantų pobūdis - dalis jų aukštesni, vietomis terasuoti, o šiaurės ir šiaurės rytų pakraščiai žemesni bei drėgnesni.
Ežeras glaudžiai susijęs su aplinkinėmis gyvenvietėmis. Vakarinėje pusėje yra Pikeliškės, kitose pakrantėse - Šaltoniškiai, Užuežerė ir Verbiškės. Pietuose, už Vievis-Maišiagala-Nemenčinė kelio, telkšo gerokai mažesnis Žalesėlis, todėl ši vieta sudaro nedidelę, tačiau aiškiai atpažįstamą ežerų ir kaimų sistemą.
Šiaurės vakarinė pakrantė turi ir išskirtinį istorinį sluoksnį. Čia išlikusi Pikeliškių dvaro sodyba, kurios istorija siekia XVIII amžių; tarpukariu ji buvo susijusi ir su Józefo Piłsudskio vasaros rezidencija. Dėl to ežeras šioje vietoje susijungia ne tik su gamtiniu, bet ir su kultūriniu Vilniaus krašto kraštovaizdžiu.
Iš šiaurinės ežero dalies vanduo išteka Žalesos kryptimi ir galiausiai pasiekia Nerį. Taigi Žalesas nėra uždaras telkinys - jo forma, įlankos, intakai ir ištekanti Žalesa sudaro gyvą vandens sistemą, kuri geriausiai paaiškina šio ežero charakterį.