zvejyba24.lt
UPĖ

Šušvė

Šušvę geriausiai išduoda ne jos dydis, o srovė. Natūralesnėse atkarpose netrūksta rėvų, akmenų ir staigesnių krantų, o upės kelią du kartus ilgam sustabdo Vaitiekūnų ir Angirių tvenkiniai. Žemiau Angirių prasideda vienas išraiškingiausių ruožų - pro Josvainius iki Nevėžio, kur Šušvė teka ryškiame, vietomis skardingame slėnyje.

🌊 134,1 km 📍 Regionų: 2 🎣 Rūšių: 11 ⚖️ Ruožų: 0
Šušvė Ši nuotrauka yra iliustracinė, sukurta naudojant dirbtinį intelektą.
SVARBIAUSIA INFORMACIJA
UPĖS PROFILIS

Patikrinta oficiali upės geometrija

Žemėlapis rodo bendrą upės vagą, o teisinės žvejybos sąlygos pateikiamos atskirai prie patikrintų ruožų.

UETK 13011010 Atnaujinta 2026-10-01
Oficialus ilgis134,1 km
Regionai2
Patikrinti ruožai0
Žuvų rūšys11
DUOMENŲ KILMĖ
Oficialus ilgisUETK UETK kodas: 13011010
UPĖS REGIONAIŠiaulių regionas, Kauno regionas
🐟
UPĖS ŽUVYS

Žuvys šioje upėje

„Tikėtina“ - žuvų rūšis gali būti sutinkama šioje upėje pagal turimus duomenis, tačiau jos buvimas nėra patvirtintas.
Aukšlė TIKĖTINA
Karšis TIKĖTINA
Lydeka TIKĖTINA
Strepetys TIKĖTINA
Vėgėlė TIKĖTINA
🌊
APIE UPĘ

Apie Šušvė

Šušvė prasideda visai ne ten, kur tikėtumeisi ieškoti sraunios upės - Tytuvėnų tyrelio durpynuose. Pirmieji kilometrai eina per pelkėtą kraštą, tačiau vėliau vaga susirenka ir upė įgauna visai kitą tempą. Natūraliose atkarpose Šušvė srauni, joje nemažai rėvų, o dugnas ir krantai keičiasi pakankamai dažnai, kad ilgas vienodas ruožas čia nėra taisyklė.

Du dideli tvenkiniai Šušvę tiesiog perkerpa. Ties Grinkiškiu prasideda ilgas Vaitiekūnų tvenkinys, o gerokai žemiau - Angirių. Pastarasis nusidriekia apie 11 kilometrų ir vietomis siekia daugiau kaip 15 metrų gylį. Todėl žiūrint į Šušvę žemėlapyje svarbu nepainioti patvenkto vandens su pačia upe: virš užtvankos gali būti plati ir beveik ežerinė akvatorija, o žemiau jos vėl prasideda tekanti vaga.

Įdomiausia Šušvės geografija atsiveria Kėdainių krašte. Ties Plinkaigaliu upė praeina piliakalnio papėde, prie kurio į ją įteka Žiedupė. Toliau slėnyje pasitaiko atodangų, aukštesnių šlaitų ir vietų, kur srovė stipriau remiasi į krantą. Pilsupių bei Vosbučių atodangos gerai parodo, kad ši Vidurio Lietuvos upė nėra vien lygumų griovys tarp laukų.

Už Angirių tvenkinio iki Josvainių lieka palyginti trumpas, bet charakteringas upės ruožas. Josvainiai įsikūrę tiesiai ant kairiojo Šušvės kranto, o žemiau miestelio slėnis darosi vis raiškesnis. Kunionių pusėje upė išriečia didelę kilpą, krantai vietomis statūs ir ardomi srovės. Paskutinę atkarpą iki Nevėžio saugo Šušvės kraštovaizdžio draustinis - čia išlikęs raiškus slėnis, erozinės formos ir žiobrių nerštavietės.

Šušvėje neverta automatiškai rinktis plačiausios vietos. Rėvos, susiaurėjimai, išgraužti posūkiai, intakų žiotys ir gilesnė vaga prie stataus kranto dažnai pasako gerokai daugiau. Ypač žemiau užtvankų sąlygos gali priklausyti ir nuo leidžiamo vandens kiekio, todėl iš anksto pažįstamas ruožas ne visuomet atrodo vienodai.

Nuo pelkėto aukštupio iki skardingo žemupio Šušvė nueina apie 134 kilometrus ir į Nevėžį įteka į pietus nuo Josvainių. Tačiau jos įdomiausia savybė nėra ilgis - tai labai aiškūs perėjimai tarp sraunios upės, didelių tvenkinių ir vėl natūralios, rėvuotos vagos.

🗺️
UPĖ ŽEMĖLAPYJE

Vaga ir jos eiga

Žemėlapis skirtas orientacijai ir rodo bendrą upės vagą.

Pastaba: bendra upės linija nėra teisinio ruožo riba.