Kur gyvena ir laikosi
Vidutinės ir didelės sraunios upės su švariu žvirgždo, akmenų ar stambaus smėlio dugnu.
Gilios srovės, rėvų pabaigos, vagos kraštai, duobės žemiau slenksčių ir akmenuotos dugno plokštumos.
Sezonas ir aktyvumas
Pavasarį-vasaros pradžioje neršia, vasarą aktyviai maitinasi srovėje, žiemą telkiasi giliose duobėse ir tampa pasyvesnis.
Stipri, prie dugno gyvenanti ir upėje migruojanti žuvis. Maitinasi daugiausia prieblandoje ir naktį.
Kaip atpažinti
Pailgas, raumeningas kūnas, apatinė burna su mėsingomis lūpomis ir keturiais ūsais. Nugara rusvai žalsva, šonai gelsvai bronziniai, pelekai gali būti rausvi.
Kuo minta
Vabzdžių lervos, moliuskai, vėžiagyviai, kirminai, kita dugno fauna; kartais augalinė medžiaga.
Ant ko kimba
Sliekai, lervos, sraigės ir kiti dugniniai masalai; kur leidžiama, naudojami ir įvairūs karpiniai jaukai.
Kada geriausiai kimba?
Šiltuoju sezonu, ypač vakare ir naktį; aukštesnė srovė gali paskatinti maitinimąsi.
Žvejybos būdai
Dugninė arba feeder žvejyba stiprioje srovėje su tvirta įranga ir gerai kontroliuojamu masalu.
Nerštas
Neršia vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje sekliose srauniose vietose ant švaraus žvirgždo.
Dydis ir svoris
Gali užaugti virš 80 cm ir kelių kilogramų; didžiausi individai artėja prie 1 m.
Apsauga ir retumas
Vietinė rūšis, priklausoma nuo laisvos upės tėkmės ir neuždumblėjusių žvirgždėtų nerštaviečių.