zvejyba24.lt
Žuvis

Ūsorius

Barbus barbus
VietinėGėlavandenė

Ūsorius - stipri, dugnu besimaitinanti sraunių upių karpinė žuvis. Keturi ūsai ir apatinė burna padeda ieškoti bestuburių tarp žvirgždo bei akmenų, o žvejui ši rūšis žinoma dėl labai galingos kovos.

Ūsorius
Šios žuvies nuotrauka pažymėta kaip tikra nuotrauka.
Parengė: Zvejyba24.lt redakcijaAtnaujinta:
ŠIANDIEN GALIOJA

Prieš žvejybą

4 aktyvios taisyklės
RibojimasBendra ribojamų rūšių vienetų sumaKiekis: iki 5 vnt.Oficialus šaltinis ↗
RibojimasŪsoriaus minimalus dydisMažiausias dydis: 45 cmOficialus šaltinis ↗
RibojimasŪsorių kiekisKiekis: iki 2 vnt.Oficialus šaltinis ↗
Dar 1 aktyvi taisyklė RodytiSlėpti
Masalų draudimasDraudžiami masalaiMasalui draudžiama naudoti D1-14 11.1-11.2 papunkčiuose ir 11¹ punkte išvardytas žuvis bei kitas saugomas rūšis.Oficialus šaltinis ↗
Peržiūrėti visas šios žuvies taisykles →
RŪŠIES APRAŠYMAS

Apie rūšį

Ūsorius (Barbus barbus) yra tipiška didesnių sraunių upių žuvis. Verpstės formos kūnas, apatinė burna ir keturi ūsai puikiai pritaikyti gyvenimui prie dugno stipresnėje srovėje.

Maisto ieško tarp akmenų ir žvirgždo: vabzdžių lervų, moliuskų, vėžiagyvių, kirminų ir kito dugno maisto. Aktyvumas dažnai padidėja sutemus, ypač šiltuoju sezonu. Dieną stambūs ūsoriai gali laikytis gilesnėse vagos vietose, o vakare išeiti maitintis į sekliau tekančius ruožus.

Žvejojant reikalinga įranga, galinti kontroliuoti masalą stiprioje srovėje ir atlaikyti ilgą, galingą žuvies traukimą. Tačiau ūsoriui gali būti taikomi specialūs apsaugos ir žvejybos ribojimai, todėl taisykles reikia tikrinti prieš žūklę, o ne remtis vien bendrais karpinių principais.

SEZONINIS AKTYVUMAS

Kada ši žuvis aktyvesnė?

Orientaciniai sezono įverčiai. Taisyklės →
REKOMENDUOJAMI MASALAI

Kokius masalus verta svarstyti?

Visi masalų gidai →
VIETŲ KATALOGAS

Viešos žvejybos vietos

Viešos žvejybos vietos: 9

Rodomos Zvejyba24.lt katalogo vietos, susietos su šia rūšimi. Tai nėra pilnas rūšies paplitimo žemėlapis.

Kur gyvena ir laikosi

Vidutinės ir didelės sraunios upės su švariu žvirgždo, akmenų ar stambaus smėlio dugnu.

Gilios srovės, rėvų pabaigos, vagos kraštai, duobės žemiau slenksčių ir akmenuotos dugno plokštumos.

Sezonas ir aktyvumas

Pavasarį-vasaros pradžioje neršia, vasarą aktyviai maitinasi srovėje, žiemą telkiasi giliose duobėse ir tampa pasyvesnis.

Stipri, prie dugno gyvenanti ir upėje migruojanti žuvis. Maitinasi daugiausia prieblandoje ir naktį.

Kaip atpažinti

Pailgas, raumeningas kūnas, apatinė burna su mėsingomis lūpomis ir keturiais ūsais. Nugara rusvai žalsva, šonai gelsvai bronziniai, pelekai gali būti rausvi.

Kuo minta

Vabzdžių lervos, moliuskai, vėžiagyviai, kirminai, kita dugno fauna; kartais augalinė medžiaga.

Ant ko kimba

Sliekai, lervos, sraigės ir kiti dugniniai masalai; kur leidžiama, naudojami ir įvairūs karpiniai jaukai.

Kada geriausiai kimba?

Šiltuoju sezonu, ypač vakare ir naktį; aukštesnė srovė gali paskatinti maitinimąsi.

Žvejybos būdai

Dugninė arba feeder žvejyba stiprioje srovėje su tvirta įranga ir gerai kontroliuojamu masalu.

Nerštas

Neršia vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje sekliose srauniose vietose ant švaraus žvirgždo.

Dydis ir svoris

Gali užaugti virš 80 cm ir kelių kilogramų; didžiausi individai artėja prie 1 m.

Apsauga ir retumas

Vietinė rūšis, priklausoma nuo laisvos upės tėkmės ir neuždumblėjusių žvirgždėtų nerštaviečių.