Lėvuo

Lėvuo prasideda Notigalės pelkių pakraštyje, netoli Skapiškio, ir daugiau kaip 147 kilometrus teka per Šiaurės Lietuvą, kol ties Pasvaliu įsilieja į Mūšą. Pakeliui jis kerta labai skirtingą kraštovaizdį - nuo siauresnio aukštupio iki plačios, vingiuotos vagos vidurupyje ir žemupyje.

Pirmoji upės dalis gana stipriai pakeista žmogaus. Aukštupyje vaga reguliuota ir tiesesnė, o prieš Kupiškį Lėvuo patvenktas. Žemiau situacija pasikeičia: nereguliuotos vagos plotis vietomis siekia kelias dešimtis metrų, atsiranda daugiau posūkių, gilesnių vietų ir natūralesnių krantų. Tarp Kupiškio ir Kunčių upės slėnis ypač ryškus - čia saugomas Lėvens kraštovaizdžio draustinis, o pakrantėse galima pamatyti ir atodangų.

Lėvens vandens režimas labai priklauso nuo metų laiko. Pavasarį vanduo gali pakilti keliais metrais, o sausmečiu upė gerokai nusenka. Dėl to žvejojant svarbu vertinti ne vien pasirinktą vietą, bet ir dabartinį vandens lygį. Seklesnė vasaros vaga po stipresnių lietų gali tapti visai kitu ruožu - su stipresne srove ir pasikeitusiais priėjimais prie krantų.

Dar viena neįprasta Lėvens ypatybė yra Sanžilės kanalas. Ties Bernatoniais dalis upės vandens nukreipiama į Nevėžį, todėl žemiau šios vietos keičiasi pats upės debitas. Tai vienas iš tų atvejų, kai keli kilometrai žemėlapyje gali reikšti pastebimai kitokias sąlygas prie vandens.

Ieškant vietos žvejybai Lėvenyje verta atskirti bent kelias upės dalis: aukštupį ir Kupiškio apylinkes, natūralesnius Panevėžio rajono ruožus bei žemupį Pasvalio kryptimi. Skiriasi ne tik vagos plotis ir gylis, bet ir krantų pobūdis, srovė bei sezoninis vandens kiekis. Dėl to Lėvuo geriausiai atsiskleidžia ne vienoje vietoje, o pažįstant skirtingas jo atkarpas.