Rask ežerą, tvenkinį ar upę ir peržiūrėk patikrintą žvejybos informaciją.
Kaniukų tvenkinys - nedidelis Vilniaus rajono vandens telkinys į pietus nuo Buivydžių. Jį supa atviras pievų kraštovaizdis, o žemos pakrantės vietomis apaugusios krūmais.
Karužų ežerėlis įsiterpęs tarp aukštesnių krantų, Karužų miško ir atviresnių kaimo laukų. Prie vienos pakrantės senasis kelias iš Vartavalakio į Karužus ir Nedzingę praeina pro vietą, vadinamą Velnio Vartais - siaurą tarpą tarp kalvos ir vandens. Iš pietvakarinio ežero galo ištekantis upelis netrukus pasiekia Karužų tvenkinį, todėl natūralus ežeras ir žemiau atsiradęs dirbtinis telkinys šiandien sudaro vieną nuoseklią vandens grandį.
Kašučių ežeras yra Darbėnų seniūnijoje, tarp Kašučių ir Barkelių kaimų. Tai karstinės kilmės, nenutekantis ežeras, kurio pakrantės vietomis užpelkėjusios, o pietinėje dalyje po vandeniu išlikusi valstybės saugoma kūlgrinda.
Kauno marios - 1959 m. užtvenkus Nemuną susiformavęs didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Ilgas buvusio Nemuno slėnis čia virto plačia, vingiuota marių sistema, kurios krantovaizdyje susipina atodangos, užlietų intakų slėniai, salos ir aukšti šlaitai.
Kiečių ežeras - siauras, ledynų išgraužtoje rinoje ištįsęs Zarasų krašto ežeras. Jį iš šiaurės ir pietų glaudžiai apsupa Dubaukos miškas, o pietrytinėje pakrantėje įsikūręs mažas Kiečių kaimas, nuo kurio ežeras ir gavo savo vardą.
Kiemelių tvenkinys - Dūkštos upėje susiformavęs telkinys Vilniaus rajone, prie Kiemelių kaimo. Jo pavidalą išskiria ilga įlanka, susidariusi patvenkus Vaišvilės žiotis, o aukštesnius krantus daug kur lydi medžių ir krūmų juosta.
Klecininkų tvenkinys yra Imbarės seniūnijoje, ties Klecininkų ir Barzdžių Medsėdžių riba. Jis įrengtas patvenkus nedidelį Pestupio intaką. Krantai žemi, pietinėje pakrantėje auga Krepų birštvos miškelis, kitur vyrauja pievos ir dirbami laukai.
Klibių tvenkinys yra pietinėje Klibių kaimo dalyje, netoli Kretingos. Jis susidarė patvenkus Burkštiną, o prie tvenkinio yra rekreacinė ir maudymosi vieta, kurios vandens kokybė reguliariai tikrinama.
Prie Kliepšių ežero 1933 metais nukrito Žemaitkiemio meteoritas - jo fragmentų ieškota Kliepšių ir Rundžių apylinkėse, o dalis jų šiandien saugoma Lietuvos muziejuose. Kliepšių pusėje ežeras turi ir seniai planuotą viešo poilsio vietą: savivaldybė čia nurodo paplūdimį bei valčių nuleidimo vietą Kaštonų gatvėje. Šiaurinis krantas priartėja prie Rundžių, o poilsio sodybos ir viešoji infrastruktūra labiau susitelkusios Kliepšių pusėje.
UpėKražantė - apie 91 km ilgio Dubysos intakas, prasidedantis Žemaitijos aukštumose ir tekantis per Kelmės kraštą. Aukštupyje ji siaura, kai kur reguliuota, tačiau žemiau upė tampa vis vingiuotesnė, o slėnis - gilesnis ir statesnis. Dėl tokios kaitos Kražantėje verta rinktis ne atsitiktinę prieigą prie vandens, o konkretų ruožą - upės charakteris skirtingose vietose pastebimai skiriasi.
Kretingos m. tvenkinys driekiasi Akmenos-Danės vagoje per centrinę ir šiaurinę Kretingos dalį. Tai ilgas ir siauras telkinys, kurio krantai daugiausia neaukšti, o šiaurinėje dalyje daugiau medžių ir krūmynų.
Kretingos parko I tvenkinys yra prie Kretingos dvaro rūmų, Dupulčio upelio slėnyje. Tai seniausias dvaro tvenkinys, ilgainiui iš ūkinės paskirties vietos tapęs reprezentacine parko dalimi, apsupta medžiais apaugusių šlaitų ir pasivaikščiojimo takų.
Kretingos parko II tvenkinys yra Kretingos dvaro parko tvenkinių sistemos dalis, įrengta Dupulčio upelio slėnyje. Tvenkinį supa parko želdiniai, o pietinėje jo pusėje kyla medžiais apaugę statesni krantai.
Kretingos parko III tvenkinys priklauso Kretingos dvaro parko tvenkinių sistemai ir yra įrengtas Dupulčio upelio slėnyje. Tiškevičių laikais ši parko dalis buvo formuojama kaip kaskadinių tvenkinių grandinė, o šis telkinys iškastas atokiau nuo dvaro rūmų.
Krūminių tvenkinys atsirado sovietmečiu užtvenkus Verseką, tačiau po vandeniu likusio upės slėnio pėdsakai niekur nedingo. Patvenktas vanduo užėmė senus Versekos vingius ir senvages, todėl tvenkinys ištįsęs sena upės kryptimi, o jo krantai vietomis kyla gana stačiai. Prie skirtingų pakrančių išsidėstę Krūminiai, Giniūnai ir Butvydonys, o rytinėje pusėje virš vandens kyla dar gerokai senesnį šios vietos naudojimą menantis Krūminių piliakalnis.
Kugių I tvenkinys - nedidelis Mažeikių rajono telkinys Kugių kaimo apylinkėse, susiformavęs patvenkus Dubulio upelį. Jo istorija siekia tarpukarį, kai šioje vietoje prie Naudvarės dvaro buvo įrengtas malūno tvenkinys.
Kugių II tvenkinys - nedidelis Mažeikių rajono vandens telkinys Kugių apylinkėse. Jis priklauso vietiniam mažųjų upelių ir tvenkinių tinklui, kuriame žmogaus suformuoti vandens plotai įsilieja į atvirą Žemaitijos kaimišką kraštovaizdį.
Kvecių tvenkinys yra Kretingos seniūnijoje, prie Kvecių kaimo. Jis suformuotas patvenkus bevardį Tenžės vandens sistemai priklausantį upelį. Krantai daugiausia žemi, pietinėje pusėje prie vandens auga medžiai, kitur vyrauja pievos ir dirbami laukai.
Laivių tvenkinys yra Kretingos rajone, vakarinėje Laivių kaimo dalyje, netoli Salantų. Jis suformuotas patvenkus nedidelį Salanto vandens sistemai priklausantį vandentakį. Krantai neaukšti, aplink vyrauja pievos ir dirbami laukai.
Laižuvos tvenkinys yra šiaurinėje Laižuvos miestelio dalyje, netoli Latvijos sienos. Jis suformuotas patvenkus bevardį Vadaksties intaką. Aplink telkinį vyrauja pievos ir dirbami laukai, o prie vandens įrengta miestelio poilsiavietė ir pliažas.
Laukžemių (Eketės) tvenkinys driekiasi Eketės slėniu prie Radailių, visai netoli upės santakos su Dane. Ilga, siaura forma, medžiais apaugę aukštesni krantai ir Eketės piliakalnis prie žemutinės dalies suteikia šiai vietai savitą charakterį.
Lazdininkų tvenkinys yra Darbos upėje, į šiaurę nuo Lazdininkų kaimo ir į vakarus nuo Darbėnų. Jo krantai daugiausia žemi, apaugę medžiais ir miškeliais, o rytinis telkinio galas vietomis užpelkėjęs.
Leckavos tvenkinys yra Mažeikių rajone, prie Leckavos, patvenkus Ašvos upę. Jo krantai daugiausia lėkšti, pakrantėse vyrauja pievos su pavieniais medžiais, o aukštupio pusėje daugiau krūmų ir medžių.
UpėLėvuo - ilga Šiaurės Lietuvos upė, nuo Notigalės pelkių tekanti per Kupiškio, Panevėžio ir Pasvalio kraštą iki Mūšos. Aukštupyje vaga siauresnė ir dalinai reguliuota, o žemiau Kupiškio ji tampa gerokai platesnė ir vingiuotesnė. Upė turi ryškius sezoninius vandens lygio svyravimus, todėl pažįstamas ruožas pavasarį ir sausą vasarą gali atrodyti visai kitaip.