Šešuvis apgauna masteliu. Aukščiau jis dar primena nedidelę 5-7 metrų pločio upę, tačiau pakeliui surenka Ančios, Šaltuonos, Upės ir kitų intakų vandenį, o prie Tauragės jau artėja prie 20 metrų pločio. Natūralesnėse atkarpose yra vingių, gilesnių krantų ir visai ramaus vandens, tačiau po liūčių ar pavasarį tas pats Šešuvis gali pasikeisti neatpažįstamai.
Ši nuotrauka yra iliustracinė, sukurta naudojant dirbtinį intelektą. Žemėlapis rodo bendrą upės vagą, o teisinės žvejybos sąlygos pateikiamos atskirai prie patikrintų ruožų.
UETK 16010730 Atnaujinta 2026-10-05Pirmą kartą pamačius Šešuvį aukščiau, sunku patikėti, kad prie Tauragės tai bus ta pati upė. Prieš santaką su Upe vaga tesiekia maždaug 5-7 metrus, o žemiau, vienam po kito prisijungiant intakams, ji išauga iki 12-15 metrų. Prie žiočių Šešuvis jau būna apie 20 metrų pločio ir į Jūrą atneša nemažo - beveik 1900 km² - baseino vandenį.
Toks augimas gerai jaučiamas ir prie vandens. Aukštupyje daugiau tiesintos vagos, mažiau vietos srovei „dirbti“. Toliau atsiranda natūralesni posūkiai, po išoriniu krantu išplautos gilesnės vietos, medžių užvartos. Šešuvis nėra rėvomis garsėjanti upė - vidutinė srovė gana rami, tad įdomesnius taškus dažnai išduoda ne putojantis vanduo, o nedidelis vagos pasikeitimas.
Labai daug Šešuviui duoda intakai. Alsa, Upė, Ančia, Šaltuona ir keli mažesni vandentakiai prisijungia skirtingose jo dalyse. Ties santakomis pasikeičia ne tik vandens kiekis. Ten susitinka dvi srovės, formuojasi sąnašos, atsiranda kitoks dugnas ir gylis. Nedidelėje ar vidutinėje upėje tokios vietos dažnai vertos daugiau dėmesio nei ilga lygi vaga.
Yra ir viena savybė, kurios iš nuotraukos neįvertinsi - Šešuvis labai smarkiai svyruoja. Vidutinė metinė vandens lygio svyravimo amplitudė siekia apie 6 metrus, o fiksuotas maksimumas viršija 7 metrus. Tai milžiniškas skirtumas tokio dydžio upei. Pavasario potvynio metu pažįstami krantai gali dingti po vandeniu, srovė sustiprėti kelis kartus, o vasarą atsiverti akmenys, seklumos ir nuvirtę medžiai, kurių aukštame vandenyje nė nesimatė.
Tarp Griaužų ir Trepenėlių yra visai kitoks Šešuvio vaizdas. Čia saugomas upės slėnis ir jo kraštovaizdis - Pašešuvio draustinis. Tai viena vietų, kur Šešuvis geriau parodo natūralesnį savo charakterį, o ne tik melioruotą ar tiesintą vagą. Netoliese, prie Ižiniškių, virš upės apylinkių stovi piliakalnis.
Paskutiniai kilometrai veda Tauragės link. Šešuvis į Jūrą įteka vos maždaug už dviejų kilometrų į pietvakarius nuo miesto. Iki čia atitekėjusi upė jau beveik niekuo neprimena siauro aukštupio - didesnis vandens kiekis, platesnė vaga ir kelių stambių intakų surinktas debitas daro savo.
Žemėlapis skirtas orientacijai. Specialių žvejybos ruožų ribas visada skaityk žemiau pateiktuose „Nuo / Iki“ aprašuose.
Rodomi tik patikrinti ruožai. Kiekvienoje kortelėje išlaikytos tekstinės ribos, galiojimo laikotarpis, dabartinis statusas ir oficialus šaltinis.
D1-14 nurodytose lašišinėms ir kitoms jautrioms upėms bei konkretiems jų ruožams mėgėjų žvejyba draudžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.