Jūra

Jūra prasideda netoli Rietavo ir per beveik 175 kilometrus nueina ilgą kelią iki Nemuno. Pakeliui jos charakteris pasikeičia ne kartą. Aukštupyje vaga dar gana kukli - vietomis vos kelių metrų pločio, dalis jos reguliuota. Leidžiantis žemyn upė pamažu platėja, slėnis gilėja, o ties Pajūriu, Pagramančiu ir toliau Tauragės kryptimi Jūra jau atrodo visai kitaip.

Vidurupyje atsiranda tai, dėl ko ši upė ypač įdomi: akmenuotas dugnas, rieduliai, rėvos, statesni krantai ir gilesni posūkiai. Kai kur upė teka aukštų atodangų papėdėmis, kitur slėnis prasiplečia ir krantai tampa gerokai lengviau pasiekiami. Todėl net du iš pirmo žvilgsnio panašūs ruožai gali skirtis srovės greičiu, gyliu ir dugno struktūra.

Jūra nėra stabili upė, kurios vaizdą galima įsiminti visam sezonui. Po stipresnių lietų vanduo kyla greitai, o sausesniu laikotarpiu kai kurios vietos smarkiai nusenka. Dėl to akmenys, seklumos ar gilesnės vagos vietos, kurios vieną kartą buvo aiškiai matomos, kitą savaitę gali būti visai kitokios. Čia tikrai verta prieš išvyką pasižiūrėti ne vien į orų prognozę, bet ir į tai, kiek pastaruoju metu lijo.

Žvejui įdomiausi dažnai būna ne patys lengviausiai pasiekiami krantai. Vagos posūkiai, rėvų pabaigos, gilesnės duobės, intakų žiotys ir vietos, kur greitesnė srovė pereina į ramesnę, paprastai vertos daugiau dėmesio nei tiesus vienodo gylio ruožas. Tokias vietas Jūroje tenka susirasti - ir būtent tai šiai upei suteikia nemažai charakterio.

Žemiau Tauragės slėnis palaipsniui platėja, srovė rimsta, o pati upė ima vis labiau priminti didesnę žemupio upę. Artėjant prie Nemuno kraštovaizdis dar kartą pasikeičia. Todėl Jūrą geriausia pažinti dalimis: Pajūrio ruožas, Pagramančio apylinkės, Tauragė ir žemupys nėra keturi to paties vaizdo pakartojimai. Kiekvienas jų turi savo vagą, krantus ir vandens elgseną.