Rask ežerą, tvenkinį ar upę ir peržiūrėk patikrintą žvejybos informaciją.
Melkys - siauras Vilniaus rajono ežeras Melkio kaimo pašonėje, tarp pievų ir raistingų Maišiagalos apylinkių miškelių. Pietuose jo vandens sistema tęsiasi Taučiliškių ežero kryptimi ir priklauso Dūkštos baseinui.
Mergelės Akelės - vienas iš dviejų tuo pačiu vardu vadinamų ežerų netoli Merkinės. Vingiuotą vandens plotą supa daugiausia žemi krantai, o pietinėje pusėje jie pereina į pelkėtą pakraštį.
Nedidelis natūralios kilmės ežeras Klaipėdos šiaurėje, tarp miško ir Liepojos gatvės. Ilgai vadintas Mumlaukiu, o 2021 m. miesto komisija nusprendė jį vadinti Aulaukio ežeru.
Musia, dar vadinama Skliausčių ežeru, - ištįsęs Vilniaus rajono ežeras prie Skliausčių kaimo. Žemi, vietomis pelkėti krantai vakaruose pereina į Alionių miškus, o kitose pakrantėse atsiveria pievos ir ganyklos.
Nečeskas - mažas Zarasų rajono ežeras Salako apylinkėse, ties Nečeskų kaimu ir Dusetų-Degučių-Dūkšto keliu. Jo pakrantė nėra laukinė ar visiškai atoki: greta stovi sodybos, plyti pievos, o šiaurinė dalis pereina į drėgnesnį, pelkėjantį krantą.
Nedzingio pakrantės daug kur žemos ir pelkėtos, o vanduo nuo kranto gilėja pamažu. Ežeras susiformavo termokarstiniame duburyje, jį iš kelių pusių supa miškai, o vakarinėje pakrantėje prie vandens priartėja Sapiegiškės sodybos. Į Nedzingį suteka keli aplinkiniai upeliai, o pietuose prasideda jo vardą turinti upė, per Nedzingės apylinkes nešanti vandenį Merkio link. Pats ežeras saugomas ir dėl natūraliai išlikusios eutrofinio ežero buveinės.
Ežeras Niedulis telkšo Alytaus rajone, netoli Daugų, prie Kančėnų ir Žvirgždėnų apylinkių. Tai termokarstinės kilmės ežeras, kurio krantai daugiausia žemi ir pelkėti, o vakarinėje pusėje prie vandens prieina miškas.
Ežeras Nosas yra Alytaus rajone, į šiaurės vakarus nuo Daugų. Tai pailgas ledyninės kilmės ežeras, kurio didesnė krantų dalis aukšta ir stati, o pietvakarinė pakrantė žema ir pelkėta.
Palšinio vardas senas ir gana iškalbingas. Kalbininkai jį sieja su žodžiu „palšas“ - taip apibūdinama šviesiai pilka, žalsva, gelsva ar tiesiog nublukusi spalva. Pats ežeras telkšo Gražutės miške, Degučių pašonėje, žemoje ir drėgnoje įduboje. Jo krantai daug kur pelkėti, apaugę medžiais, o visai netoliese išsimėtę Pranelgio, Akmenio ir Samanio ežerai.
Pažiemys - Švenčionių rajono ežeras, įsiterpęs tarp kelių kitų nedidelių Žeimenos baseino telkinių. Visai greta telkšo Krakinis, Krakinukas ir Molinė, o artimiausi aiškesni orientyrai - Mažalotės ir Meškerinės apylinkės.
Pulimas - Alionių pelkės pakraštyje telkšantis ežeras, kur vanduo beveik be aiškios ribos pereina į žemapelkę ir mišką. Žemi, šlapi krantai bei aplinkui besidriekiantis saugomas pelkių masyvas šiai vietai suteikia visai kitokį charakterį nei įprastoms Vilniaus rajono paežerėms.
Šalna, dar vadinama Galiniu, - vienas iš tų Zarasų krašto ežerų, kuriems valstybės siena tėra linija žemėlapyje: dalis vandens plyti Lietuvoje, dalis - Latvijoje. Raižytą ežerą supa Sabalių miškas ir pelkėtos pakrantės, o vandens plote iškyla dvi nedidelės salos.
Samavas - vienas didžiųjų Zarasų krašto ežerų, kurio vingiuota forma slepia šešias miškingas salas ir daugybę įlankų. Pietrytinė jo įlanka tokia ryški, kad turi net atskirą vardą - vadinama Ilgio, arba Bevardžio, ežeru.
Savistas iš pirmo žvilgsnio atrodo savarankiškas ežeras, tačiau jo vandens kelias glaudžiai susietas su netoliese esančiu Didžiuliu. Abista iš Didžiulio pasiekia Savistą, pereina per jo duburį ir toliau teka Varėnės link. Vakarinėje pusėje krantą dengia Papiškių miškas ir šlapios žemumos, o rytinėje pakrantėje prie vandens priartėja Papiškių kaimas bei atviresni laukai. Senesniuose aprašymuose Savistas net buvo laikytas rytine Daugų ežero dalimi, nors vietos žmonės jau tada vartojo Savisto vardą.
Šėkinukas, dar vadinamas Užauga, - vos apie hektaro dydžio ežerėlis rytinėje Čepkelių raisto dalyje. Jis įsiterpęs tarp Šėkinio ir Zelenos ežerų, griežtai saugomoje pelkių bei retmiškių aplinkoje.
Širvys - rininės kilmės ežeras Glitiškių pašonėje, kur gamtinis kraštovaizdis susilieja su senojo dvaro istorija. Vakarinį krantą remia Glitiškių miškas, o rytinėje pusėje prie vandens glaudžiasi istorinė dvaro sodyba ir jos parkas.
Stanka, dar vadinama Stauka, yra vienas iš ežerų, per kuriuos savo aukštupyje teka Strėva. Ežerą supa Spindžiaus miškas, o nuo vakarinės pakrantės prasideda Žaliasis takas, vedantis į saugomą sengirės, pelkaičių ir šaltinių kraštovaizdį. Dabartinis vardas taip pat turi įdomią istoriją - senesniuose žemėlapiuose ežeras žymėtas Staukos vardu, o vėliau tapo Stanka; tyrėjai šį pokytį sieja su Strėvos vardu ir skirtingų laikotarpių kartografavimu.
Stervas - seklus, pelkėtais ir miškingais krantais apsuptas ežeras netoli Varnių. Jo pakrantės saugomos kartu su aplinkiniais Tetervinės miškais, todėl čia vyrauja ne poilsinio ežero, o ramaus rezervato kraštovaizdis.
Šventelis - nedidelis Gražutės regioninio parko ežeras, prigludęs prie vakarinio didžiojo Švento ežero pakraščio. Abu telkiniai išsiskiria tuo pačiu neįprastu bruožu - neturi paviršinio nuotėkio, o Šventelį iš visų pusių gaubia Tumiškės miškas.
Svirnelis, dar vadinamas Sužionių ežeru, yra ne miestelio pašonėje, o pačių Sužionių kraštovaizdžio viduje. Aukštesni, medžiais apaugę krantai ir senosios dvaro sodybos kaimynystė nedidelį ežerą glaudžiai susieja su kelis šimtmečius augusia gyvenviete.
Tetervinis - mažas, stipriai užželiantis ežeras Giteniškės miške, į šiaurę nuo Salako. Žemi pelkėti krantai ir tanki vandens augalija jam suteikia labiau šlapynės nei atviros paežerės pobūdį.
Ūdrinis - mažas Vilkaviškio rajono ežeras rytiniame Pavištyčio pakraštyje, netoli Vištyčio. Krūmais ir miškeliais apaugusios, vietomis pelkėtos pakrantės suteikia jam uždaro, tarp Sūduvos aukštumų pasislėpusio ežerėlio charakterį.
Ūpartas, dar vadinamas Kiškelio ežeru, - vieta, kur Šventoji trumpam iš upės virsta ežeru. Gražutės regioniniame parke telkšantį vandens ruožą iš šiaurės remia miškas, pietuose atsiveria pievos, o į jį dar įsilieja iš Samavo atkeliavęs vanduo.
Ūstas - ištęstas Zarasų rajono ežeras Gražutės regioniniame parke, į šiaurės vakarus nuo Salako. Vienoje jo pusėje prie vandens glaudžiasi Giteniškės miškas, kitur krantus keičia pievos ir nedideli miškeliai, o aplink išsidėstę Rudakiškės, Varniškių ir Pakerniškių kaimai.